Kaunas

Nemuno ir Neries santakoje esanti pilis buvo pastatyta XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Tai ne tik seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, bet ir vienintelė, turinti dvi eiles gynybinių sienų. Aplink šį gotikinį gynybinį statinį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Pilis, kurioje, pasak legendų, paslaptingai po žemėmis prasmegusi karalienės Bonos Sforcos kariuomenė, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1361 m. Kelis kartus atstatyta, savo reikšmę pilis prarado 1408 m., Kaunui suteikus Magdeburgo teises, ir visam miesto gyvenimui persikėlus į tuometinę Turgaus (Rotušės) aikštę. XVI a. pilyje veikė kalėjimas, kuriame kalėjusių sielos, iki šiol neradę ramybės, naktimis vaidenasi Kauno pilyje. Šiuo metu pilyje veikia Kauno miesto muziejaus skyrius, o prieigose kasmet vyksta kultūriniai miesto renginiai. Šalia Kauno pilies įsikūręs Santakos parkas, vadinamas Kauno širdimi. Vaikštinėjant šiame parke galima išvysti, kaip susilieja Nemuno ir Neries upės, čia gausu lankytinų vietų: aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, Popiežiaus kalnelis, kur 1993 m. lankėsi ir šv. Mišias laikė popiežius Jonas Paulius II, o 2018 m. - popiežius Pranciškus, popiežiaus Jono Pauliaus II statula, Šv. Jurgio bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu. 2018 m. šalia pilies buvo atidengta Vyčio skulptūra - "Laisvės karys", kurios autoriai - skulptorius Arūnas Sakalauskas, menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas iš Ukrainos.

Pats svarbiausias Rotušės aikštės pastatas yra rotušė. Ji pradėta statyti 1542 m. Didingas pastatas alsuoja gotikos, baroko ir ankstyvojo klasicizmo dvasia, pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi aukštas, lyg gulbės kaklas grakštus bokštas. Dėl tokių savo formų ir spalvos rotušė dažnai vadinama „baltąja gulbe“. Jos 53 m aukščio bokštas – aukščiausias Senamiestyje. Šiandieninė rotušė nėra pirmoji Kaune. Prieš tai buvusioji sunaikinta gaisro, o vėliau atstatyta. Įvairiais laikotarpiais rotušės paskirtis buvo skirtinga: čia vykdavo pagrindiniai miesto turgūs, mugės, teismai, po rotušės pastato grindiniu veikė 9 vaško lydymo krosnys, veikė kalėjimas, prekių sandėliai. Dabar rotušėje vyksta santuokos ceremonijos ir oficialūs renginiai. Prie rotušės įėjimo galite pamatyti vaško lydymo krosnį – tai yra unikalus XV a. vaško lydimo krosnies pavyzdys. Rotušėje įsikūręs Kauno miesto muziejaus skyrius. Jo fonduose kaupiami miesto istorijos, mokslo ir pramonės, kultūros ir meno, garso ir vaizdo bei archeologijos skyrių rinkiniai. Simboliška, kad prie muziejaus atidengta atminimo lenta Vladislavui Starevičiui – lėlinės animacijos pradininkui, dažnai tituluojamam Europos Voltu Disnėjumi. Šiame pastate V. Starevičius kurį laiką dirbo. Jam skirtą atminimo lentą laiko vabzdžių skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą. Šis menininkas pirmasis pasaulyje panaudojo savo filmuose lėles, kūrė tokiame lygyje, kurio pasiekti amžininkai taip ir nesugebėjo.

Į šią aikštelę jus užkels nuo 1935-ųjų veikiantis funikulierius, o nuo jos pamatysite ne tik „ilgiausią“ tiltą pasaulyje, bet ir besišypsantį saulės laikrodį ant Vilniaus universiteto Kauno fakulteto sienos, o Senamiesčio panorama, atsiverianti nuo Aleksoto kalno, tikrai privers įsimylėti Kauną. Iškart po 2011-ųjų kovą Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo ir cunamio Aleksoto Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos moksleiviai ėmėsi kurti dovanas savo bendraamžiams japonams. Išreikšdami savo paramą, Kauno vaikai greta savo mokyklos taip pat pasodino pušelę, kuri auga gaubiama bendruomenės šilumos. Pušelę rasite greta Aleksoto panoramos.

IX fortas – vienas iš Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų, valstybės saugomas istorijos ir architektūros paminklas. IX forte veikia muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su įdomia ir savita Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų karine architektūra, Pirmojo pasaulinio karo ginkluotės ir ekipuotės pavyzdžiais. Lydimi ekskursijų vadovo lankytojai gali apžiūrėti gynybinės sienos ir poternų vidų. Kita ekspozicijos dalis pristato Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialo periodą ir supažindina su kalinių buitimi, atkuria NKVD vykdytų represijų epizodus, atskleidžia nacių vykdytų nusikaltimų mastą. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra išlikusių žmonių priešmirtinių įrašų, įrengta didelė ekspozicija, atskleidžianti žydų tautos tragediją Lietuvoje, pasakojanti apie Kauno getą ir žudynes. Masinių žudynių vietą ženklina skulptoriaus Alfonso Ambraziūno sukurtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių monumentas. Kauno IX forto muziejus – palanki vieta šeimoms, moksleiviams, organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams turiningai praleisti laiką ir pažinti istoriją. Muziejuje vyksta įvairūs renginiai ir minėjimai, lankytojams teikiamos ekskursijų vadovų paslaugos, organizuojami edukaciniai užsiėmimai, suteikiama galimybė su ekspozicija susipažinti naudojantis audio ir videogidu.

Arlaviškių kaime (Kauno r.) virš Kauno marių skardžio vingiuojantis Kadagių slėnio takas 2016 m. išrinktas gražiausiu Lietuvoje pažintiniu taku. Nuo jo atsiveria išplatėjusio Nemuno ir Dabintos salos panorama, Ronakalnio atodanga ir net 5 ha ploto unikalus Lietuvoje kadagynas, pripažintas valstybinės reikšmės gamtos paminklu. Kai kurių beveik šimtamečių kadagių aukštis siekia net 12,5 m. Pastaraisiais metais ši vieta tapo labai populiari tarp romantiškų pasivaikščiojimų mėgėjų, įspūdingų „asmenukių“ ir vestuvių fotografų. Be to, dėl ypatingų kadagių išskiriamų eterinių aliejų oras šioje vietoje yra itin tyras, natūralios medicinos žinovų teigimu, net gydantis. Todėl rekomenduojame lankantis čia neskubėti ir neapsiriboti vien gražiu panoraminiu vaizdu. Nuo šlaito matomoje Dabintos saloje prieglobstį rado daugybė vandens paukščių rūšių. Jų būrius galima stebėti šiltuoju metų laiku. Žvelgdami žemyn nuo pagrindinio tako išvysite „kabančias pelkes“ - šaltinius su vandens tėkmės formuojamomis uolienomis – tufais. Oro sąlygos augalams čia taip pat ypatingos, nes šlaito atokaitoje įšilęs oras sulaikomas miško, todėl slėnyje klesti net ir itin reti augalai. Ploteliuose tarp kadagių galite pastebėti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus augalus: gauruotąjį gvazdiką, boloninį katilėlį, melsvąjį gencijoną, dirvinį česnaką; dienos metu - kelias retų drugių rūšis, pavyzdžiui, miškinį storgalvį, paprastąjį jautakį satyrą ar tamsųjį satyrą. Patogiausia čia atvykti automobiliu, kurį galima palikti stovėjimo aikštelėje parko prieigose. Pažintinio tako ilgis – 1,3 km, takas ir jo prieigos pritaikyti neįgaliesiems. Atstumas nuo Kauno miesto centro - apie 27 km. Netoliese galima aplankyti kitas Kauno marių regioninio parko ir jo apylinkių įžymybes, pavyzdžiui, Dubravos medžius dvynius ar Žiglos maumedyną.

Kauno marių pakrantėje ant kalvos stūksantys Pažaislio bažnyčia su vienuolynu pripažinti gražiausiu Šiaurės ir Rytų Europoje brandžiojo baroko architektūros šedevru. Turistų pamėgta vieta pribloškia grožiu, nustebina istorija ir ypatinga atmosfera. XVII a. statyto ansamblio istorija ir architektūros bei meno lobynų aprašymai netilptų į vieną storą knygą. Šešiakampė bažnyčios forma, pirmasis Europoje įgaubtas fasadas yra unikalūs visame regione. Bažnyčios vidų puošia išlikusios 140 freskų, XVII a. paveikslai, garsiausių Lombardijos skulptorių sukurtas dekoras. Marmuro čia daugiau nei bet kokioje kitoje barokinėje Lietuvos bažnyčioje. Apie kiekvieną vienuolyno laikotarpį, išgyventus karus, gaisrus, apie čia įkurdintų skirtingų kongregacijų vienuolių dvasingumo praktikas gali būti statomi kvapą gniaužiantys filmai. Tačiauvos įžengus pro vienuolyno vartus gyvenimas sulėtėja ir apgaubia ramybė. Monte Pacis, Ramybės, Taikos kalnas – kiti Pažaislio pavadinimai. Įspūdingą šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Kamalduliai – vienuoliai eremitai (sekantys dykumos tėvų atsiskyrėlių pavyzdžiu), besilaikantys itin asketiškos regulos. Šešiskart per parą vienuoliai melsdavosi, iš savo celių galėdavo išeiti tik su vyresniojo leidimu, o kalbėti tik ypatingais atvejais. Įstoję į vienuolyną gaudavo po du abitus visam likusiam gyvenimui ir įkapėms. Nuo 1992 m.vienuolyne įsikūrusios seserys kazimierietės. Jos rūpinasi Pažaislio restauravimu, organizuoja rekolekcijas ir edukacines programas. Visa vienuolyno istorija nuo XVII iki XXI a. itin patraukliai išdėstyta šiuolaikiškai įrengtoje ekspozicijoje, pritaikytoje ir šeimoms su vaikais. Vos už kelių šimtų metrų - Kauno marių prieplauka, paplūdimys ir Kauno hidroelektrinė.

Tai vienas didžiausių (194 ha) etnografijos muziejų Europoje, įsikūręs po atviru dangumi.Labiausiai „tituluota“ turistinė įžymybė Kauno regione, Tripadvisor teigimu, – lankomiausiavieta Kaune, nors iš tiesų muziejus įkurtas Kaišiadorių rajone. 2017 m. pradžioje dienraštis „The Guardian“ muziejuje organizuojamas tradicines Užgavėnes įtraukė į įdomiausių karnalavų dešimtuką. 2016 m. pradėto rodyti BBC serialo „Karas ir taika“ režisierius Tom Harper, kai kurioms scenoms filmuoti pasirinkęs Lietuvos liaudies buities muziejų, sako, kad šią vietą privaloma aplankyti viešint Lietuvoje. Kauno marių pakrantėje stovi 146 autentiški pastatai, perkeltiiš visų Lietuvos regionų – Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. XVIII a. pab. – XX a. pr. trobesiuose atkurtas tų laikų interjeras, eksponuojama buitis, amatai, verslai, agrotechnika. Prie kaimo trobų žydi tradiciniai gėlių darželiai, ganyklose ganosi arkliai, ožkos, avys, laikomos bitės. Muziejaus centre – miestelis su jam būdingais pastatais, kuriuose žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai, audžiama. Nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. veikia arbatinė ir karčema. Muziejaus šiaurės vakariniame pakraštyje (už aukštaičių kaimo) stovi XVIII a. Aristavėlės dvaro rūmai, išlaikę tipinės bajoriškos rezidencijos vaizdą. Į muziejų atvykite visai dienai – nusiteikite ilgiems pasivaikščiojimams ir pasirūpinkite patogia avalyne. Galite keliauti ir dviračiais, kuriuos išsinuomosite muziejuje. Per metus čia surengiama daugiau kaip 15 renginių, skirtų kalendorinėms šventėms ir šeimos papročiams. Galite užsisakyti vieną iš 40 edukacinių programų, tuomet būsite ne tik muziejaus lankytojas, bet ir tradicinių vestuvių, krikštynų dalyvis.