Kaunas

Kaunas - antras pagal dydį Lietuvos miestas, esantis Nemuno ir Neries upių santakoje. Nuo unikalios architektūros, iki galerijų ir teatrų - Kaunas tikrai yra pilnas kultūros. Kaunas taipogi yra žalias miestas. Didžiuliai parkai čia puikiai dera su gyvenamaisiais rajonais, todėl galite pasivaikščioti dideliame parke pačiame miesto centre, ar Panemunėje. Didžiosios Lietuvos upės, Kauno marios bei Lampėdžių karjeras puikiai tinka vandens turizmui, aktyviam laisvalaikiui ir sportui gryname ore ar paprastai iškylai su draugais. Kaunas - modernus, kūrybiškas ir įtraukiantis miestas. Kad Kaunas pilnas kultūros iliustruoja ir tai, jog miestiečiai ir svečiai gali rinktis iš 60 muziejų ir galerijų, vykstančių įvairių festivalių ir renginių. Apsilankykite Lietuvos širdy ir atraskite Kauną!

Populiarios vietos

Daugiausiai turistų lankomos ir mėgiamos vietos
Kauno pilis
Kauno pilis
Nemuno ir Neries santakoje esanti pilis buvo pastatyta XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Tai ne tik seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, bet ir vienintelė, turinti dvi eiles gynybinių sienų. Aplink šį gotikinį gynybinį statinį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Pilis, kurioje, pasak legendų, paslaptingai po žemėmis prasmegusi karalienės Bonos Sforcos kariuomenė, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1361 m. Kelis kartus atstatyta, savo reikšmę pilis prarado 1408 m., Kaunui suteikus Magdeburgo teises, ir visam miesto gyvenimui persikėlus į tuometinę Turgaus (Rotušės) aikštę. XVI a. pilyje veikė kalėjimas, kuriame kalėjusių sielos, iki šiol neradę ramybės, naktimis vaidenasi Kauno pilyje. Šiuo metu pilyje veikia Kauno miesto muziejaus skyrius, o prieigose kasmet vyksta kultūriniai miesto renginiai. Šalia Kauno pilies įsikūręs Santakos parkas, vadinamas Kauno širdimi. Vaikštinėjant šiame parke galima išvysti, kaip susilieja Nemuno ir Neries upės, čia gausu lankytinų vietų: aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, Popiežiaus kalnelis, kur 1993 m. lankėsi ir šv. Mišias laikė popiežius Jonas Paulius II, o 2018 m. - popiežius Pranciškus, popiežiaus Jono Pauliaus II statula, Šv. Jurgio bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu. 2018 m. šalia pilies buvo atidengta Vyčio skulptūra - "Laisvės karys", kurios autoriai - skulptorius Arūnas Sakalauskas, menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas iš Ukrainos.
Kauno Rotušė
Kauno Rotušė
Pats svarbiausias Rotušės aikštės pastatas yra rotušė. Ji pradėta statyti 1542 m. Didingas pastatas alsuoja gotikos, baroko ir ankstyvojo klasicizmo dvasia, pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi aukštas, lyg gulbės kaklas grakštus bokštas. Dėl tokių savo formų ir spalvos rotušė dažnai vadinama „baltąja gulbe“. Jos 53 m aukščio bokštas – aukščiausias Senamiestyje. Šiandieninė rotušė nėra pirmoji Kaune. Prieš tai buvusioji sunaikinta gaisro, o vėliau atstatyta. Įvairiais laikotarpiais rotušės paskirtis buvo skirtinga: čia vykdavo pagrindiniai miesto turgūs, mugės, teismai, po rotušės pastato grindiniu veikė 9 vaško lydymo krosnys, veikė kalėjimas, prekių sandėliai. Dabar rotušėje vyksta santuokos ceremonijos ir oficialūs renginiai. Prie rotušės įėjimo galite pamatyti vaško lydymo krosnį – tai yra unikalus XV a. vaško lydimo krosnies pavyzdys. Rotušėje įsikūręs Kauno miesto muziejaus skyrius. Jo fonduose kaupiami miesto istorijos, mokslo ir pramonės, kultūros ir meno, garso ir vaizdo bei archeologijos skyrių rinkiniai. Simboliška, kad prie muziejaus atidengta atminimo lenta Vladislavui Starevičiui – lėlinės animacijos pradininkui, dažnai tituluojamam Europos Voltu Disnėjumi. Šiame pastate V. Starevičius kurį laiką dirbo. Jam skirtą atminimo lentą laiko vabzdžių skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą. Šis menininkas pirmasis pasaulyje panaudojo savo filmuose lėles, kūrė tokiame lygyje, kurio pasiekti amžininkai taip ir nesugebėjo.
Aleksoto apžvalgos aikštelė
Aleksoto apžvalgos aikštelė
Į šią aikštelę jus užkels nuo 1935-ųjų veikiantis funikulierius, o nuo jos pamatysite ne tik „ilgiausią“ tiltą pasaulyje, bet ir besišypsantį saulės laikrodį ant Vilniaus universiteto Kauno fakulteto sienos, o Senamiesčio panorama, atsiverianti nuo Aleksoto kalno, tikrai privers įsimylėti Kauną. Iškart po 2011-ųjų kovą Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo ir cunamio Aleksoto Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos moksleiviai ėmėsi kurti dovanas savo bendraamžiams japonams. Išreikšdami savo paramą, Kauno vaikai greta savo mokyklos taip pat pasodino pušelę, kuri auga gaubiama bendruomenės šilumos. Pušelę rasite greta Aleksoto panoramos.
Kauno IX forto muziejus
Kauno IX forto muziejus
IX fortas – vienas iš Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų, valstybės saugomas istorijos ir architektūros paminklas. IX forte veikia muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su įdomia ir savita Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų karine architektūra, Pirmojo pasaulinio karo ginkluotės ir ekipuotės pavyzdžiais. Lydimi ekskursijų vadovo lankytojai gali apžiūrėti gynybinės sienos ir poternų vidų. Kita ekspozicijos dalis pristato Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialo periodą ir supažindina su kalinių buitimi, atkuria NKVD vykdytų represijų epizodus, atskleidžia nacių vykdytų nusikaltimų mastą. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra išlikusių žmonių priešmirtinių įrašų, įrengta didelė ekspozicija, atskleidžianti žydų tautos tragediją Lietuvoje, pasakojanti apie Kauno getą ir žudynes. Masinių žudynių vietą ženklina skulptoriaus Alfonso Ambraziūno sukurtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių monumentas. Kauno IX forto muziejus – palanki vieta šeimoms, moksleiviams, organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams turiningai praleisti laiką ir pažinti istoriją. Muziejuje vyksta įvairūs renginiai ir minėjimai, lankytojams teikiamos ekskursijų vadovų paslaugos, organizuojami edukaciniai užsiėmimai, suteikiama galimybė su ekspozicija susipažinti naudojantis audio ir videogidu.
Arlaviškių pažintinis takas (Kadagių slėnis)
Arlaviškių pažintinis takas (Kadagių slėnis)
! Laikinai uždaryta Arlaviškių kaime (Kauno r.) virš Kauno marių skardžio vingiuojantis Kadagių slėnio takas 2016 m. išrinktas gražiausiu Lietuvoje pažintiniu taku. Nuo jo atsiveria išplatėjusio Nemuno ir Dabintos salos panorama, Ronakalnio atodanga ir net 5 ha ploto unikalus Lietuvoje kadagynas, pripažintas valstybinės reikšmės gamtos paminklu. Kai kurių beveik šimtamečių kadagių aukštis siekia net 12,5 m. Pastaraisiais metais ši vieta tapo labai populiari tarp romantiškų pasivaikščiojimų mėgėjų, įspūdingų „asmenukių“ ir vestuvių fotografų. Be to, dėl ypatingų kadagių išskiriamų eterinių aliejų oras šioje vietoje yra itin tyras, natūralios medicinos žinovų teigimu, net gydantis. Todėl rekomenduojame lankantis čia neskubėti ir neapsiriboti vien gražiu panoraminiu vaizdu. Nuo šlaito matomoje Dabintos saloje prieglobstį rado daugybė vandens paukščių rūšių. Jų būrius galima stebėti šiltuoju metų laiku. Žvelgdami žemyn nuo pagrindinio tako išvysite „kabančias pelkes“ - šaltinius su vandens tėkmės formuojamomis uolienomis – tufais. Oro sąlygos augalams čia taip pat ypatingos, nes šlaito atokaitoje įšilęs oras sulaikomas miško, todėl slėnyje klesti net ir itin reti augalai. Ploteliuose tarp kadagių galite pastebėti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus augalus: gauruotąjį gvazdiką, boloninį katilėlį, melsvąjį gencijoną, dirvinį česnaką; dienos metu - kelias retų drugių rūšis, pavyzdžiui, miškinį storgalvį, paprastąjį jautakį satyrą ar tamsųjį satyrą. Patogiausia čia atvykti automobiliu, kurį galima palikti stovėjimo aikštelėje parko prieigose. Pažintinio tako ilgis – 1,3 km, takas ir jo prieigos pritaikyti neįgaliesiems. Atstumas nuo Kauno miesto centro - apie 27 km. Netoliese galima aplankyti kitas Kauno marių regioninio parko ir jo apylinkių įžymybes, pavyzdžiui, Dubravos medžius dvynius ar Žiglos maumedyną.
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis
Kauno marių pakrantėje ant kalvos stūksantys Pažaislio bažnyčia su vienuolynu pripažinti gražiausiu Šiaurės ir Rytų Europoje brandžiojo baroko architektūros šedevru. Turistų pamėgta vieta pribloškia grožiu, nustebina istorija ir ypatinga atmosfera. XVII a. statyto ansamblio istorija ir architektūros bei meno lobynų aprašymai netilptų į vieną storą knygą. Šešiakampė bažnyčios forma, pirmasis Europoje įgaubtas fasadas yra unikalūs visame regione. Bažnyčios vidų puošia išlikusios 140 freskų, XVII a. paveikslai, garsiausių Lombardijos skulptorių sukurtas dekoras. Marmuro čia daugiau nei bet kokioje kitoje barokinėje Lietuvos bažnyčioje. Apie kiekvieną vienuolyno laikotarpį, išgyventus karus, gaisrus, apie čia įkurdintų skirtingų kongregacijų vienuolių dvasingumo praktikas gali būti statomi kvapą gniaužiantys filmai. Tačiauvos įžengus pro vienuolyno vartus gyvenimas sulėtėja ir apgaubia ramybė. Monte Pacis, Ramybės, Taikos kalnas – kiti Pažaislio pavadinimai. Įspūdingą šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Kamalduliai – vienuoliai eremitai (sekantys dykumos tėvų atsiskyrėlių pavyzdžiu), besilaikantys itin asketiškos regulos. Šešiskart per parą vienuoliai melsdavosi, iš savo celių galėdavo išeiti tik su vyresniojo leidimu, o kalbėti tik ypatingais atvejais. Įstoję į vienuolyną gaudavo po du abitus visam likusiam gyvenimui ir įkapėms. Nuo 1992 m.vienuolyne įsikūrusios seserys kazimierietės. Jos rūpinasi Pažaislio restauravimu, organizuoja rekolekcijas ir edukacines programas. Visa vienuolyno istorija nuo XVII iki XXI a. itin patraukliai išdėstyta šiuolaikiškai įrengtoje ekspozicijoje, pritaikytoje ir šeimoms su vaikais. Vos už kelių šimtų metrų - Kauno marių prieplauka, paplūdimys ir Kauno hidroelektrinė.
Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse
Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse
Tai vienas didžiausių (194 ha) etnografijos muziejų Europoje, įsikūręs po atviru dangumi.Labiausiai „tituluota“ turistinė įžymybė Kauno regione, Tripadvisor teigimu, – lankomiausiavieta Kaune, nors iš tiesų muziejus įkurtas Kaišiadorių rajone. 2017 m. pradžioje dienraštis „The Guardian“ muziejuje organizuojamas tradicines Užgavėnes įtraukė į įdomiausių karnalavų dešimtuką. 2016 m. pradėto rodyti BBC serialo „Karas ir taika“ režisierius Tom Harper, kai kurioms scenoms filmuoti pasirinkęs Lietuvos liaudies buities muziejų, sako, kad šią vietą privaloma aplankyti viešint Lietuvoje. Kauno marių pakrantėje stovi 146 autentiški pastatai, perkeltiiš visų Lietuvos regionų – Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. XVIII a. pab. – XX a. pr. trobesiuose atkurtas tų laikų interjeras, eksponuojama buitis, amatai, verslai, agrotechnika. Prie kaimo trobų žydi tradiciniai gėlių darželiai, ganyklose ganosi arkliai, ožkos, avys, laikomos bitės. Muziejaus centre – miestelis su jam būdingais pastatais, kuriuose žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai, audžiama. Nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. veikia arbatinė ir karčema. Muziejaus šiaurės vakariniame pakraštyje (už aukštaičių kaimo) stovi XVIII a. Aristavėlės dvaro rūmai, išlaikę tipinės bajoriškos rezidencijos vaizdą. Į muziejų atvykite visai dienai – nusiteikite ilgiems pasivaikščiojimams ir pasirūpinkite patogia avalyne. Galite keliauti ir dviračiais, kuriuos išsinuomosite muziejuje. Per metus čia surengiama daugiau kaip 15 renginių, skirtų kalendorinėms šventėms ir šeimos papročiams. Galite užsisakyti vieną iš 40 edukacinių programų, tuomet būsite ne tik muziejaus lankytojas, bet ir tradicinių vestuvių, krikštynų dalyvis.

Unikalios vietos

Ne taip dažnai aptinkamos keliautojų, tačiau įdomios ir įspūdingos vietos
Kauno mečetė
Kauno mečetė
Tai vienintelė Lietuvoje mūrinė mečetė. Pastatyta Totorių g. ir Trakų g. kampe, buvusių Karmelitų kapinių šiaurės – vakarinėje dalyje. Išilginė ašis orientuota pietų – šiaurės kryptimi. Pagrindinis fasadas atgręžtas į Totorių gatvę. Už 200 m į šiaurę įrengtas Tibeto skveras. Apie 1860 m. pastatyta medinė mečetė ir du mediniai namai prie dabartinės Totorių gatvės. Viename buvo prieglauda, kitame gyveno totorių bendruomenės vyresnysis. 1930 m. Kauno totorių draugijos iniciatyva pastatyta nauja mūrinė mečetė. Mečetės planas susideda iš kvadratinės maldų patalpos ir stačiakampio tambūro, prie kurio prijungtas bokštas – minaretas. Virš minareto ir kupolo iškeltos smailės su pusmėnuliais. Antrojo pasaulinio karo metais mečetės veikla nutraukta. Sovietmečiu veikė Valentino Dikulio cirkas, vėliau – biblioteka ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus sandėlis. 1972–1973 m. remontuota pagal architekto Z. Dargio projektą. Iš pietų pusės pristatyta atvira gelžbetoninė galerija. Mečetėje buvo planuojama įkurti Rytų meno muziejų, tačiau, prasidėjus Atgimimui, planas liko neįgyvendintas. 1989 m. grąžinta tikintiesiems. 1991 m. įvyko pirmosios pamaldos. 2007–2008 m. atliktas kapitalinis remontas. 1996 m. gruodžio 23 d. Kauno mečetė įrašyta į LR kultūros paveldo objektų sąrašą
Grafitis „Rožinis dramblys"
Grafitis „Rožinis dramblys"
Autorius - Vytenis Jakas
Marvelės kaskados
Marvelės kaskados
Vasarą Marvelės upės slėnyje tvyro ramuma – tykiai laipteliais čiurlenantis vanduo kviečia nurimti ir atsikvėpti. Tačiau vietos gyventojai pasakoja, kad pavasarį, kai tirpsta ledai, kaskados virsta šniokščiančiu vandens keliu, kurį verta išvysti.
Kulviečio obeliskas
Kulviečio obeliskas
Abraomas Kulvietis (apie 1510–1545 m.) – pirmasis renesansinio humanizmo idealus įgyvendinęs lietuvis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nepriklausomos religinės minties pradininkas, viešas Lietuvos Bažnyčios ydų kritikas, Europos Reformacijos įkvėptų evangelizmo (protestantizmo) idėjų skelbėjas Lietuvoje. Išdrįsęs atvirai pasisakyti prieš viduramžišką Bažnyčios, netarnaujančios valstybei ir piliečiams, sistemą, jis tapo pirmuoju iškiliu lietuvių disidentu, nukentėjusiu dėl pastangų tobulinti visuomenę remiantis visuotiniais krikščioniškosios doros ir lavinimosi idealais. Kulviečio pasaulėžiūra buvo paremta Naujųjų laikų idėjomis, kurios ragino suteikti pirmenybę asmenybės laisvei, pažinimui ir rašto kultūros skatinimui visuomenėje. Jį drąsiai galime vadinti ankstyvosiosios LDK protestantų kartos, dėl persekiojimų turėjusios trauktis iš Lietuvos į Prūsiją ir ten pradėjusios lietuviškąją raštiją, įkvėpėju. Kulvietis gimė Kulvoje (Kauno pavietas, dab. Jonavos r.), pagal dvaro pavadinimą šeima vadinosi Kulviečiais. Aukščiausioje Jonavos rajono vietoje, prie kelio į Kauną pastatytas obeliskas A. Kulviečio garbei (architektas K. Gibavičius)
Kruonio gravitacinė kalva
Kruonio gravitacinė kalva
Lietuvoje yra vieta, kuri vadinama gravitacine kalva. Šioje vietoje sukuriama optinė iliuzija, kad riedama į kalną, nors vizualiai atrodo priešingai. Gravitacinė kalva yra prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, visai netoli Maisiejūnų piliakalnio. Šioje vietoje visi gali išbandyti šį keistą reiškinį: važiuojant link vartelių, esančių šios kalvos apačioje, atrodo, jog važiuojame žemyn, tačiau sustabdžius automobilį ir įjungus laisvą pavarą, automobilis pradeda riedėti atgal – į kalną. Šios gamtos mįslės įminti niekas nesugeba, greičiausiai tai yra tiesiog optinė iliuzija. Vienas svarbiausių faktorių, sukuriančių tokią iliuziją yra užstotas horizontas. Be horizonto žmogui labai sunku nustatyti plokštumą, kadangi negalima atlikti patikimo palyginimo.
Jiesios pažintinis takas
Jiesios pažintinis takas
Jiesios valstybinis kraštovaizdžio draustinis – tai teritorija Kauno mieste ir Kauno rajone. Draustinyje, kuris apima 447,6 ha. plotą, saugomas Jiesios slėnio kraštovaizdis su įspūdingomis atodangomis ir eroziniais šlaitais, retų rūšių augalais ir gyvūnais. Draustinyje yra įrengta gamtos pažinimo ir pasivaikščiojimo vieta ir apie 2 km. besitęsiantis Jiesios pažintinis takas. Einant šiuo taku atsiveria bent trys atodangos, prie kurių stabtelėjus galima pasigėrėti ne tik Jiesios upės vingiais, bet ir šlaitais, čia esančia augmenija ir atodangomis. Rekomenduojame Jums pasiruošti kameras kvapą gniaužiantiems kadrams ir raginame išlikti budriems ir atsargiems – Jiesios upelio šlaitai išties statūs.
Žiegždrių geologinis takas
Žiegždrių geologinis takas
Pasivaikščioję puikiai įrengtu, vietomis kabančiu ant Kauno marių šlaito Žiegždrių geologiniu taku, ne tik sudeginsite 120 kilokalorijų, bet ir visam gyvenimui įsiminsite, kuo skiriasi stalaktitai nuo stalagmitų. Taip, tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima rasti varvančio vandens suformuotų uolienų varveklių ir piršto storumo stalaktitų. 1,6 km ilgio medinis takas vingiuoja, kyla bei leidžiasi laiptais atverdamas Kauno marių panoramą – stabtelėjus poilsio aikštelėse galima išvysti Vieškūnų piliakalnį, Palemoną, Pažaislio vienuolyno bokštus. Tačiau įspūdingiausias vaizdas atsiveria tako pabaigoje - Kalniškių konglomerato atodanga. Konglomeratas – tai nuo ledynmečio gamtos suformuotas cementas iš kalkių,molio, žvyro ir gargždo. Atodangos ilgis siekia net 400 m., o aukštis - 22 m. Uoloje žiojėja kiaurymės, be to, nuo skardžio vis atskyla nemenki luitai ir krenta į marias arba nurieda pakrantėn, taip gamta vis dar kuria pakrantės vaizdą. Žingsniuodami pastebėsite ir storiausią Kauno marių apylinkėse šimtametę liepą. Pamėginkite ją apkabinti, jos storis „tik” 4,3 m. Čia apsilankę keliautojai nustemba atradę ne tik lietuviškam peizažui neįprastą gamtos grožį, bet ir smagius informacinius stendus su galvosūkiais. Tad jei norite sudominti savo vaikus gamtos mokslais , atsivežkite juos ir kantriai laukite, kol sudėlios pakeliui išdėstytas dėliones apie vietos augalus, paukštelius ir kitus gamtos turtus. Nusiplaukite rankas šaltinio vandeniu ir, kaip taikliai pastebėta viename iš stendų – „Wi Fi čia neveikia, atraskite ryšį su gamta”. Pasirūpinkite patogia avalyne ir atminkit, kad takas dėl laiptų netinka dviračiams ar vežimėliams. Be to, tai nėra žiedinis maršrutas, pasitaupykite jėgų grįžimui.
Atsisiųskite programėlęPrisijunkite prie kelionių po Lietuvą revoliucijos ir atsisiųskite „Afterway“ programėlę į savo išmanųjį telefoną! Nepamirškite įsitikinti, kad naudojate naujausią programėlės versiją. Programėlę nemokamai galima atsisiųsti iš "App Store" arba "Google Play".
Atsisiųskite iš App Store
Gauti iš Google Play