Šiauliai

Šiauliai - Šiaurės Lietuvos miestas. Šiauliai dar vadinamas Saulės miestu, saulės simbolika išpuoštas visas miestas, o šiauliečiai svečius pasitinka saulėtomis šypsenomis. Šiaulių apskritis turi, kuo didžiuotis - turistų čia laukia ilgiausias pažintinis takas Lietuvoje, lietuviškų centų kambarys, vienintelis Lietuvoje krepšinio muziejus, "Marso kanjonai" ir daugelis kitų pramogų.

Populiarios vietos

Daugiausiai turistų lankomos ir mėgiamos vietos
Chaimo Frenkelio vila
Chaimo Frenkelio vila
Chaimo Frenkelio vila su parku ir jį puošiančiu fontanu – išskirtinė Šiaulių erdvė. Tai unikalus, vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros (secesijos, jugendo) statinių, kurio fasade susipina įvairių stilių elementai, autentiškas interjeras žavi išlikusia medžio apdaila, puošniais lipdiniais. Vilos ekspozicijose pristatoma Lietuvos provincijos dvarų ir tarpukario Šiaulių miesto kultūra, žydų paveldas. Viloje vyksta parodos, koncertai, kino ir muzikos festivaliai, kiti renginiai. Lankytojams atviras moderno stiliaus parkas, kuriame 2018 m. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga buvo įkurtas tūkstančio rožių rožynas.
Kryžių kalnas
Kryžių kalnas
Daugybę metų griautas, bet nesugriautas, degintas, bet nesudegintas, Kryžių kalnas yra dar vienas mūsų laisvės, tikėjimo ir vilties simbolis, o pasaulio piligrimams – dar viena vieta, kurią būtina aplankyti. 1993 metais Kryžių kalne meldėsi popiežius Jonas Paulius II. Vėliau jis daugybę kartų šią vietą prisiminė savo kalbose, o Lietuvai atsiuntė krucifiksą. Prie kryžiaus su juo pradedamos ir baigiamos piligrimų eisenos. Netoli Šiaulių esančią kalvą, kurioje stovi tūkstančiai medinių kryžių, kelionių portalas „Condé Nast Traveler“ įtraukė į labiausiai bauginančių vietų pasaulyje TOP 20. Gal sąrašo sudarytojai ir nenorėtų ant Kryžių kalno praleisti nakties, bet mums tai – šviesos ir vilties vieta, atspindinti mūsų istorinę, kultūrinę tradiciją. Ypatinga tradicija yra ir kasmetiniai Kryžių Kalno atlaidai, vykstantys liepos mėnesio paskutinį sekmadienį ir sutraukiantys tūkstančius piligrimų.
Geležinė lapė
Geležinė lapė
Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro. Plieninėje „Geležinės lapės“ širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Tai – šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Dizaineris juokavo, kad Vilnius turi legendą apie geležinį vilką, o Šiauliai galės didžiuotis geležine lape – apsukrumo, išminties simboliu. Talkšos ežero pakrantę ji pasiekė 2009 m. gruodžio 23 d.
Mūšos tyrelio pažintinis takas
Mūšos tyrelio pažintinis takas
Mūšos tyrelio pažintinis takas įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas, kurio ilgis 3605,87 m. Bendras tako ilgis pirmyn atgal - 8 km. Mūšos tyrelio pažintinis takas veda per išskirtinę gamtinę teritoriją - Mūšos tyrelio telmologinį draustinį, kuris užima 1675,6 ha plotą. Išties žiemgališkas, unikalus, žmogaus nepaliestas gamtos kampelis Žagarės regioniniame parke – Mūšos tyrelio pelkė. Šis išskirtinis Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš kelių tipų pelkių, durpynų ir šlapių miškų. Pelke teka Mūšos ir Juodupio upės, telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių.

Unikalios vietos

Ne taip dažnai aptinkamos keliautojų, tačiau įdomios ir įspūdingos vietos
Centų kambarys
Centų kambarys
Artėjant euro įvedimui, gimė paminklo lietuviškai valiutai – Centų kambario – idėja, kurią įgyvendinti ėmėsi menininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. 2014 m. rugpjūčio 29–30 d. per „Šiaulių naktų“ ir rugsėjo 12–13 d. per „Šiaulių dienų“ renginius rinkosi šiauliečiai, nešini centais ir litais bei kupini idėjų, kaip išradingai galima būtų tuos pinigus panaudoti. Kiekvienas, atnešęs bet kokio nominalo centą ar litą ir prisidėjęs prie akcijos, buvo įrašytas į knygą. Apipavidalinta knyga palikta ateities kartoms Centų kambaryje – joje pasirašė apie 2500 šiauliečių ir miesto svečių iš kitų Lietuvos miestų, užsienio šalių: Latvijos, Vokietijos, Portugalijos, Lenkijos, Kinijos ir kt. Centų kambario idėją sutiko padėti įgyvendinti Šiaulių universiteto bibliotekos direktorė Gražina Lamanauskienė – bibliotekoje tam paskirta auditorija. Į projektą įsitraukė visas bibliotekos kolektyvas, universiteto studentai. Centus klijavo ir būriai darželinukų su auklėtojomis, Krašto apsaugos savanoriai, mokiniai, pagyvenę žmonės, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Šiaulių miesto tarybos nariai, Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojai. Žmonės iš visos Lietuvos važiavo klijuoti centų, o neturintieji tokios galimybės centus siuntė paštu. Kambario sienos ir lubos išklijuotos centais, pastatytas ir simbolinis sostas, virš kurio pakabinta didžiulė vieno lito moneta ir Lietuvos žemėlapis. Visas žemėlapio plotas išklijuotas baltais centais, gyvenvietės – 10-ies, 20-ies ir 50-ies centų monetomis, o didieji miestai pažymėti metaliniais litais. Dar vienas Centų kambario eksponatas – iš 10 litų sidabrinių monetų pagamintas Vyčio Kryžius. Centų kambariui įrengti panaudota 157 130 monetų; (1 cento monetų panaudota 93 437 vnt., 2 centų – 31 145 vnt., 5 centų – 29 877 vnt., 10 centų – 606 vnt., 20 centų – 414 vnt., 50 centų – 192 vnt., 1 lito monetų – 52 vnt.). Bendra monetų vertė – 3305 litai ir 65 centai.
Raiba plunksna
Raiba plunksna
Veislinių paukščių ir naminių gyvūnų zoo sodyboje vykdoma visuomenės švietėjiška veikla, organizuojamos moksleivių ir kitų žmonių ekskursijos, parodos: • pažintis su naminiais paukščiai ir gyvūnais; • poilsio zonos su suoleliais; • vaikų žaidimų aikštelė, supynės, smėlio dėžė; • ūkyje surinktų ragų kolekcija; • kryželiu siuvinėtų paveikslų galerija; • aksesuarai iš plunksnų, suvenyrai. Sodyboje auginama: Paukščiai: Veislinės vištos, stručiai, kalakutai, perlinės vištos, fazanai, balandžiai, povai, antys, žąsys, papūgėlės. Graužikai: Triušiai, šinšilos, jūros kiaulytės, laboratorinės žiurkės, sirijos žiurkėnai, džiungarijos žiurkėnai, smiltpelės, degu. Kanopiniai: Kamerūno ožkos, valų juodakaklės ožkos, kveslando salų mini avys, bevilnės kamerūno avys, škudžių veislės avys, alpakos, poni arkliukas. Laukiniai gyvūnai: Dovydo elniai, danieliai.
Alpakų auginimas
Alpakų auginimas
Dargaičių etnografiniame kaime, Šiaulių rajone įsikūręs vienas didžiausių alpakų auginimo ūkių Lietuvoje. Neverdauskų fermoje kasdien ganosi daugiau nei 80 alpakų, bei kitų egzotinių gyvūnų – lamų, kupranugaris, mini karvės, 4 rūšių avys, poniai, asiliukai ir įvairūs laukiniai gyvūnai. Iš viso daugiau nei 100 gyvūnų. Per 5 gyvavimo metus apie juos rašė visi didieji naujienų portalai, alpakos nusifilmavo filme “Aš Žvaigždė”, keliose TV reklamose, o kartą ūkyje vyko tiesioginė LRT transliacija. Alpakos iš šio ūkio gyvena Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Rusijoje bei Baltarusijoje. 3 ha teritorija galite susipažinti su gyvūnais, pasivaišinti užkandžiai ir kava. Vaikai gali pajodinėti ant ponio ir elektromobiliais. Patiems mažiausiems įrengtos supynės ir smėlio dėžės. Nauja pramoga – triušių terapija.
Atsisiųskite programėlęPrisijunkite prie kelionių po Lietuvą revoliucijos ir atsisiųskite „Afterway“ programėlę į savo išmanųjį telefoną! Nepamirškite įsitikinti, kad naudojate naujausią programėlės versiją. Programėlę nemokamai galima atsisiųsti iš "App Store" arba "Google Play".
Atsisiųskite iš App Store
Gauti iš Google Play