Ramybe dvelkiantys, per amžius išmintį kaupę akmenys, lietuvių kultūroje turi ypatingą prasmę. Tai baltų religijos aukurai, pagrindinis šventų vietų akcentas. Vaišių stalas Dievams. Akmuo -laiptai į dangų nuo kurių į žemė leidžiasi dievai. Šašaičių kaimo žmonės kalba, kad senovėje ši vieta buvusi šventa, o ant šio akmens aukas aukodavo dievams. Todėl akmuo ir buvo pavadintas Dievo stalu. Ant jo dar koplytėlė stovėjusi. Pabaigę pavasario darbus, žmonės kurį nors sekmadienį rinkdavosi prie šio akmens ir linksmindavosi. Pasilinksminimo metu ant akmens dėdavo aukų: duonos, mėsos, kiaušinių, pinigų, pylę alaus. Dar netolimoj praeityj žmonės ant tokių akmenų-stalų puotaudavo. Kartą taip bepuotaujant išsiliejo alus, senesnieji sakę – „Tai laumių dalia!“. Grįžtant iš miško vaikams suaugusieji b...