Utenos apskritis

Molėtų rajono savivaldybė

12,7 m aukščio, 10,14 m lanko skersmens, 156 kg masės – padaryta iš eglės medienos lanko, 1250 m ilgio pintos sintetinės virvės, 700 medienos dalių, 319 karoliukų ir 5 plunksnų sukurta menininko Vladimiro Paranino. Galite rasti Asvejos regioniniame parke netoli Dubingių. Gaudyklė iškelta 2018 m. liepos mėn.

Didžiausia pasaulyje sapnų gaudyklė

Gurakalnės aukštapelkė nuo Dubingių miestelio nutolusi apie 6 km. Pelkę maitina tik krituliai ir paviršinis vanduo, mineralinių medžiagų yra labai mažai. Todėl čia auga tik labai rūgščią terpę mėgstantys augalai: gailiai, viržiai, vaivorai (girtuoklės), kiminai, švyliai, spanguolės. Per pelkę įrengtas medinis takas, leidžiantis iš arčiau pažinti čia augančius augalus.

Šio tako ilgis tesiekia apie 0,5 km.

Gurakalnės pelkės pažintinis takas

Nepakartojamo grožio Asvejos ežero pusiasalyje stūkso Pilies kalnas, ant kurio stovėjo praeityje svarbi Dubingių pilis. Kad šios apylinkės yra išskirtinio grožio, įsitikinsite dar važiuodami link piliavietės. Apie 30 kilometrų nusidriekęs Asvejos ežeras išsiskiria savo giliai raižytomis ir miškais apaugusių kalvų įrėmintomis pakrantėmis, kurios atsispindi skaidriame ežero vandenyje. Užkopus ant Pilies kalno, Asvejos grožis atima žadą, belieka džiaugtis ir grožėtis šiurpuliukus keliančiais vaizdais.

Ne ką mažiau reikšminga kalno istorija. Viduramžiais šioje vietoje buvo ne pusiasalis, kaip dabar, o sala ir joje, spėjama, bent jau nuo XIV a. pirmosios pusės stovėjo medinė pilis, saugojusi Vilnių iš Šiaurės nuo Livonijos Ordino antpuolių. XV a. pats Didysis kunigaikštis Vytautas pasirūpino naujos mūrinės Dubingių pilies statyba. Vėliau ji atiteko vienai garsiausių Lietuvos didikų giminių - Radviloms. 1547–1548 m. pilyje penkis mėnesius gyveno garsioji Barbora Radvilaitė. Netoli rūmų, ant gretimo kalnelio, Radvilų valdymo laikais stovėjo evangelikų reformatų bažnyčia. Pilies rūsiai, kuriuose būdavo laidojami Radvilos, dabar yra atrasti ir atkasti, juos galima apžiūrėti. Rūsiai nuo aplinkos poveikio yra užkonservuoti virš jų pastačius specialų pastatą.

Nuo Vytauto laikų kelis kartus perstatyti rūmai buvo kelių aukštų, su aukštu bokštu, rūsiais. Viename jų laikytos alaus ir maisto atsargos, kitame buvo iždinė. Čia rasta ir įdomių retų archeologinių radinių: Vytauto laikų kaulinė šachmatų figūrėlė, XVII a. stiklinė taurė be kojelės. Rūmai buvo panašūs į kitus ano meto Radvilų statinius Nesvyžiuje, Vilniuje, kiek vėliau ir Kėdainiuose.

Apie XVIII piliavietė sunyko ir buvo apleista, tačiau dar 1872 m. ant kalno stūksojo griuvėsiai, kuriuos savo piešinyje įamžino dailininkas Napoleonas Orda.

Vienas iš kelių, vedančių į Pilies kalną, per ežerą nutiestas inžinerinis paminklas – medinis 1934 m. paties tuometinio prezidento Antano Smetonos rūpesčiu pastatytas Dubingių tiltas.

Dubingių piliavietė, vadinama Pilies kalnu (Dubingių tiltas)

“Dubingių žirgynas” išsiskiria ne tik gamta, kurioje yra įsikūręs, bet ir savo architektūriniu unikalumu. Didžiulis 1500 kv.m. apvalus maniežas su unikaliomis ir originaliomis medinėmis stogo konstrukcijomis bei jaukus apšvietimas – visa tai išskiria mus iš kitų Lietuvos žirgynų. Be to, “Dubingių žirgyne” po vienu apvaliu stogu telpa tiek maniežas, tiek gardai – arklių namai, tiek restoranas, tiek viešbutukas. Sėdėdamas restorane gali grožėtis manieže jojančiais arkliais, o sėdėdamas lauko terasoje gali žavėtis lauko jojimo aikštėje jojančių arklių grakštumu.

Dubingių žirgynas

Upelis dar vadinamas Melnyčėlės vardu – vienas įdomiausių ir įspūdingiausių Asvejos regioninio parko gamtos objektų. Upelio ilgis tik 1,2 km, tačiau per šį trumpą atstumą jis “nukrenta“ apie 12 metrų. Savo sraunumu ir vingiuotumu jis primena kalnų upokšnį, o šlaitų aukštis siekia 18 metrų. Jo dugnas nusėtas rieduliais. Vagoje guli valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Jurkiškio akmuo, turintis dar ir „Puntuko vaiko“ vardą, kurio apimtis siekia 5 metrus. Kad lankytojams atsivertų visas kanjoninio slėnio grožis, prie Jurkiškio upelio įrengtas 1,5 km pažintinis takas su informaciniais stendais ir rodyklėmis.

Jurkiškio upelio pažintinis takas

Vilniaus apskritis

Švenčionių rajono savivaldybė

Iš viso Galono ežero pakrantėje stovi 74 skulptūros – po 37 kiekviename take. Pirmasis takas veda per kalvą, kurią perlipus suspindi Galono ežero vandenys, o juos galima apžvelgti išklydus iš tako ir atsistojus nedidelio šlaito viršuje. Už keliasdešimties metrų yra ir antrasis takas, kuris taip pat prasideda prie miško keliuko ir kaip ir pirmasis takas yra žiedinės formos. Nuo ežero jis nutolęs kiek toliau, tačiau vingiuoja per pelkėtą daubą, todėl aplinkui galima stebėti pelkėms būdingą augmeniją.

Bendras abiejų Šarkiškių skulptūrų takų ilgis nesiekia kilometro, o įvertinus, jog čia stovi 74 medžio skulptūros, gaunasi, kad jos išsidėsčiusios kas 10 metrų. Jų meniškumas gal ir nenustebins, bet kiekybė paliks įspūdį. Drožinių gausa, netoliese esantis ežeras ir pelkėta dauba yra tas derinys, dėl kurio verta valandai išsukti iš kelio.

Šarkiškių skulptūrų takas

Vilniaus rajono savivaldybė

ŠARKOS PARKAS - tai erdvė, pasiilgusiems poilsio gamtoje, norintiems smagiai ir naudingai praleisti laiką su draugais ir vaikais, aktyviems ir ramesniems, smalsiems ir atviriems nuotykiams.

Čia vaikams leidžiama dūkti, reikštis garsiai ir aktyviai. 

Teritorija aptverta ir saugi. Patogiausia apranga - nevaržanti judėsių ir atitinkanti oro sąlygas.

Dirbame šiltuoju metų laiku pavasarį, vasarą ir rudenį penktadieniais - sekmadieniais.

Šarkos parkas

Molėtų technikos muziejus – tai privačiomis lėšomis įkurtas įvairaus transporto bei technikos muziejus, kuris atidarytas 2019 metais. Muziejuje eksponuojama virš 200 lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų, motociklų, priekabų bei kitų transporto priemonių, įrengta senovinės radijo, audio, TV aparatūros ekspozicija.  Lankytojams yra suteikiama galimybė kai kuriuos eksponatus ne tik apžiūrėti, bet ir patiems išbandyt, žmonių grupėms yra siūlomos gido paslaugos. Taipogi, eksponatus galima išsinuomoti  filmavimams.

Molėtų technikos muziejus

"Žalvario parkas" – 40 ha teritorijoje įsikūrusi kaimo sodyba su konferencijų sale, dūmine pirtele, netradiciniais meniniais eksponatais – "Mūsų NASA", "Diogeno statinė", "Robinzono namelis" ir kt.

Žalvario parkas

Labanoro regioninis parkas yra didžiausias regioninis parkas Lietuvoje, o jo apylinkės išsiskiria kraštovaizdžių įvairove, nepaprastai turtinga augalija ir gyvūnija. Tad čia jau nuo seno plūsta gamtos mylėtojai, o jų dar labiau padaugėjo pastačius įspūdingą bokštą apžvelgti apylinkėms, dar vadinamą Mindūnų apžvalgos bokštu.

Miško keliuku automobiliu galite privažiuoti iki pat įspūdingos formos bokšto, kur jūsų lauks 214 laiptelių iššūkis. Tačiau tai nieko baisaus, serpantininiai laipteliai yra platūs, įrengti patogūs turėklai, tad žingsnis po žingsnio ir pasieksite viršūnę.

Apžvalgos aikštelėje pasijusite tarsi stovėdami ant dvylikaaukščio namo stogo. Nenuostabu, nes 36 m aukščio Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas yra vienas aukščiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje. Pasiruoškite įspūdingam reginiui – atsivers tapybiška Labanoro regioninio parko panorama! Iš paukščio skrydžio, kiek akys aprėpia - vaizdas į Siesarties hidrografiniam draustiniui priklausantį takoskyrinį Siesarties ežerą su salomis ir pusiasaliais, jo apyežerį, į ežeringo kraštovaizdžio etalonu vadinamą Lakajų kraštovaizdžio draustinį, apimantį Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburius. Tai įspūdingi pusiasaliai, salos, kuriose pilna retų rūšių augalų, kitų gamtos vertybių.

Visai šalia Baltųjų Lakajų esantis Labanoro regioninio parko bokštas pasiekiamas ne tik automobiliu, bet ir dviračiais, visai šalia miškų keliukais ir takeliais vingiuoja Labanoro regioninio parko specialistų parengtas ir suženklintas Vakarinis mėlynasis pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

Nusileidę žemyn galėsite atsipūsti prie čia pat esančio Baltųjų Lakajų ežero, pakvėpuoti grynu oru ir pajusti gamtos dvelksmą. Prie informacinio stendo galima susipažinti su išsamesne informacija apie apylinkes, kuriose netrūksta išskirtinės augalijos, o grybų sezono metu ir grybautojų.

Norėdami keliauti toliau galėsite pereiti Labanoro girios pažintinį taką, aplankyti Mindūnų žvejybos ir medžioklės muziejų. Pasinaudokite proga praleisti naktį šioje ypatingoje vietoje šalia ežero.

Labanoro regioninio parko (Mindūnų) apžvalgos bokštas

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Girijos ežero R krante. Aikštelė keturkampė, pailga P-Š kryptimi, 90x18 m dydžio, per vidurį kiek lenkta į R. Joje rasta brūkšniuotos, lygios ir žiestos keramikos, geležies gargažių. Aikštelės Š krašte supiltas 15 m ilgio, 3 m aukščio, 27 m pločio pylimas (jame matyti iki 60 cm skersmens akmenų), kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 12 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, griovys sunaikintas karjero. Jis dirvonuoja, P šlaite įrengti laiptai. 100 m į P nuo piliakalnio, Girijos ežero PR krante, Girijos upelio dešiniajame krante, atskiroje kalvoje įrengtas papilys. Jo aikštelė ovali, pailga P-Š kryptimi, 60x30 m dydžio. Joje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. Papilys apardytas arimų, jame įrengto XV a. senkapio, Š šlaite kastas žvyras. Jis dirvonuoja. R, P ir V papėdėse, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 2004 m.). Rasta brūkšniuotos, grublėtos bei žiestos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia ir XIV a.