Kauno apskritis

Kauno miesto savivaldybė

500 valandų piešimo, 40 spalvų ir 1000 LED diodų – tiek prireikė norint ne tik perkelti Leonardo da Vinci paslaptį į XXI a., bet ir priversti ją bendrauti su aplinka. Taip, šis piešinys – interaktyvus.

Linas Kaziulionis ir Tomas Stasiukaitis, 2017

Grafitis “Dadaistinė Mona Liza XXI amžiuje”

Parke įrengti takai, apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelė, kita minimali rekreacinė įranga gyventojų poilsiui ir aktyviam laiko praleidimui, vietos bendruomenės renginiams.

Kovo 11-osios parkas

Ąžuolynas yra didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas visoje Europoje, kurio plotas 84,42 ha. Šalia zoologijos sodo esanti žalioji oazė yra mėgiama miestiečių rekreacinė ir sportinė zona, kurioje galima sutikti ir Kauno miesto simbolį - taurą, pasivaikščioti poeto Adomo Mickevičiaus slėniu, pasigrožėti legendinių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui atminti pastatytu paminklu. Parko pašonėje įkurtame Dainų slėnyje kiekvieną pavasarį skamba lietuvių liaudies dainos ir šokiai tradicinėje "Dainų ir šokių šventėje".

Ąžuolyno parkas

Draugystės parkas - aplinkinių gyventojų mėgiama pasivaikščiojimo bei aktyvaus poilsio vieta. Vaikams čia įrengta žaidimų aikštelė, norintiems pasportuoti - treniruokliai. Ramaus poilsio ieškotojai gali įsitaisyti ant kalnelių medžių pavėsyje.

Draugystės parkas

Grafitis „Tikslo link"

Visai netoli Kauno miesto centro esančiuose Aukštuosiuose Šančiuose slepiasi piliakalnis, žinomas ne tik Šančių piliakalnio, bet ir Aukštapilio vardu. Jį gaubiantis Nemuno dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje esantis Aukštųjų Šančių ąžuolynas yra mažesnioji išlikusi Kauną supusios ąžuolų girios dalis. Piliakalnį rasite važiuodami iš K. Baršausko gatvės.

Šis piliakalnis, taip pat žinomas Aukštapilio vardu, yra Nemuno dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, Aukštųjų Šančių ąžuolyne, kuris yra mažesnioji išlikusi Kauną kadaise supusios ąžuolų girios dalis. Piliakalnį rasite važiuodami iš K. Baršausko gatvės, dar neprivažiavus karių kapinių.

Dar 1924 m. piliakalnį vaizdingai aprašė aisčių tikybos pagrindus suformavęs Domas Šidlauskas: „Turbūt niekas nežino, jog Kauno pašonėje, A. Šančiuose, yra piliakalnis. Nors vieta labai graži ir visomis pusėmis keliauja žmonių, bet pridengtas ąžuolų, eglių ir skroblų jis nepuola niekam akysna.“

Statūs išretintais lapuočiais apaugusio piliakalnio, datuojamo II tūkstm. pradžia, šlaitai siekia 30 m aukštį. Nedidelė, vos 4,5 m ilgio ir 8 m pločio jo aikštelė keturkampė, pailga. Vakariniame jos krašte – 1,5 m aukščio ir 15 m ilgio pylimas.Senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ nariai – romuviai – greta piliakalnio įkūrė šventvietę, 2013 m. priešais jį esančioje aikštelėje įrengtas aukuras. Čia minimos baltiškos šventės, atliekamos įvairios apeigos. Eidami gilyn į ąžuolyną aptiksite ir žaibo pažymėtą Perkūno ąžuolą. Aplink jį „Romuvos“ bendruomenės nariai suformavo paleoastronominį kalendorių. Tai iš akmenų sudėliotas 14 m skersmens apskritimas, turintis 12 sektorių.

2003 m. netoli piliakalnio, ąžuolyne, surasti Antrojo pasaulinio karo vokiečių, karo belaisvių, palaikai. Vėliau jie ekshumuoti ir perlaidoti į šalia esančias Aukštųjų Šančių karių kapines. Aplankę piliakalnį užsukite ir į jas, įkurtas dar 1891 m. už tuometinių Kauno miesto ribų Rusijos kariuomenės Kauno įgulos kariams. Iš viso kapinėse istoriškai susiformavo 7 laidojimo kvartalai, čia palaidota Rusijos, Vokietijos ir Lietuvos karių. Kapų eilės antrame Lietuvos karių sklype atkartoja Gediminaičių stulpų piešinį.

Aukštųjų Šančių piliakalnis

Tai vienintelė Lietuvoje mūrinė mečetė.

Pastatyta Totorių g. ir Trakų g. kampe, buvusių Karmelitų kapinių šiaurės – vakarinėje dalyje. Išilginė ašis orientuota pietų – šiaurės kryptimi. Pagrindinis fasadas atgręžtas į Totorių gatvę. Už 200 m į šiaurę įrengtas Tibeto skveras.

Apie 1860 m. pastatyta medinė mečetė ir du mediniai namai prie dabartinės Totorių gatvės. Viename buvo prieglauda, kitame gyveno totorių bendruomenės vyresnysis. 1930 m. Kauno totorių draugijos iniciatyva pastatyta nauja mūrinė mečetė.

Mečetės planas susideda iš kvadratinės maldų patalpos ir stačiakampio tambūro, prie kurio prijungtas bokštas – minaretas. Virš minareto ir kupolo iškeltos smailės su pusmėnuliais.

Antrojo pasaulinio karo metais mečetės veikla nutraukta. Sovietmečiu veikė Valentino Dikulio cirkas, vėliau – biblioteka ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus sandėlis.
1972–1973 m. remontuota pagal architekto Z. Dargio projektą. Iš pietų pusės pristatyta atvira gelžbetoninė galerija. Mečetėje buvo planuojama įkurti Rytų meno muziejų, tačiau, prasidėjus Atgimimui, planas liko neįgyvendintas.

1989 m. grąžinta tikintiesiems. 1991 m. įvyko pirmosios pamaldos. 2007–2008 m. atliktas kapitalinis remontas. 1996 m. gruodžio 23 d. Kauno mečetė įrašyta į LR kultūros paveldo objektų sąrašą

Kauno mečetė

Netoli autobusų stoties, senųjų kapinių vietoje, įsikūrusiame parke stūkso ne tik mečetė, bet ir paminklai birželio sukilimo aukoms atminti, Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai, paminklinė lenta 1956 m. Vengrijos revoliucijai ir Kaune kilusiai solidarumo akcijai paminėti.

Ramybės parkas

Grafitis „Juokdarys"

Grafitis „Paskutinis keleivis"

Kalniečių parkas lankytojus džiugina naujais dviračių, riedučių, pasivaikščiojimų takais. Čia įrengtos sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, grilio zona, pavėsinės ir suoliukai, tamsiu paros metu nusidažantys įvairiomis spalvomis. Parko teritorijoje esančiame vandens tvenkinyje, įrengtas fontanas. Netoliese įsikūrusioje kavinėje lankytojai kviečiami puodeliui kavos.