Kauno apskritis

Jonavos rajono savivaldybė

Būdami Kauno apskrityje būtinai užsukite aplankyti alpakų – tai labai smalsūs ir švelnūs gyvūnai. Jų snukučius visada puošia šypsenos, jų buvimas šalia mažina stresą ir žadina gerumą širdyje. Mažytis, bet jaukus alpakų ūkis yra įsikūręs Jonavoje šalia 2-ojo tvenkinio. Jeigu norite jas pamaitinti, šalia pabūti ir pasikrauti teigiamų emocijų – esate labai laukiami.

Jonavos alpakos

Vaikų žaidimų ir švenčių kiemas su tikra Pepe ir jos firminiais pyragėliais krangeliais! Nusileisti iš Vilos vilaitės balkono čiuožykla – tikras smagumėlis.

Pepės vilaitė

Pasivaikščioję basomis skirtingais gamtiniais paviršiais ne tik pasidarysite pastabesni ir atidesni gamtai, bet ir pasijusite gyvybingesni. Nuolat vaikščiodami apsiavę batus prarandame tiesioginį sąlytį su mus supančia gyvąja gamta, o taip pat vis rečiau stimuliuojame pėdose slypinčią gausybę nervų ir viso organizmo darbą gerinančių taškų. Vos keliolikos minučių pasivaikščiojimas padės pajusti teigiamų emocijų ir energijos antplūdį, pažadins iš snaudulio.

Basakojų takas

Abraomas Kulvietis (apie 1510–1545 m.) – pirmasis renesansinio humanizmo idealus įgyvendinęs lietuvis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nepriklausomos religinės minties pradininkas, viešas Lietuvos Bažnyčios ydų kritikas, Europos Reformacijos įkvėptų evangelizmo (protestantizmo) idėjų skelbėjas Lietuvoje. Išdrįsęs atvirai pasisakyti prieš viduramžišką Bažnyčios, netarnaujančios valstybei ir piliečiams, sistemą, jis tapo pirmuoju iškiliu lietuvių disidentu, nukentėjusiu dėl pastangų tobulinti visuomenę remiantis visuotiniais krikščioniškosios doros ir lavinimosi idealais. Kulviečio pasaulėžiūra buvo paremta Naujųjų laikų idėjomis, kurios ragino suteikti pirmenybę asmenybės laisvei, pažinimui ir rašto kultūros skatinimui visuomenėje. Jį drąsiai galime vadinti ankstyvosiosios LDK protestantų kartos, dėl persekiojimų turėjusios trauktis iš Lietuvos į Prūsiją ir ten pradėjusios lietuviškąją raštiją, įkvėpėju.

Kulvietis gimė Kulvoje (Kauno pavietas, dab. Jonavos r.), pagal dvaro pavadinimą šeima vadinosi Kulviečiais. Aukščiausioje Jonavos rajono vietoje, prie kelio į Kauną pastatytas obeliskas A. Kulviečio garbei (architektas K. Gibavičius)

Kulviečio obeliskas

Į Dumsių kopą veda Gaižiūnų pažintinis takas, pirmyn atgal vingiuojantis apie porą kilometrų. Take yra daugybę informacinių stendukų, turėjusių supažindinti lankytojus su aplink matoma augmenija ir čia sutinkamais paukščiais. Deja, stendai jau senoki ir stipriai nublukę.

Dumsių kopoje yra suoliukų. Nors jie gerokai pagyvenę, tačiau vis tiek patogu ant jų prisėsti ir šiek tiek ilgėliau pabūti smėlio apsuptyje, pasidairyti aplink.

Tiesa, netoli Gaižiūnų pažintinio tako pradžios (pabaigos taip pat) stūkso ir apžvalgos aikštelė Bunkeris. Savotiška, kokių dešimties laiptelių aukščio pakyla, nuo kurios šiek tiek iš aukščiau gali nužvelgti miško kelio sankryžą bei priešais esančią, panašu, kad pieva jau tapusia kirtavietę.

Dumsių miško žemyninė kopa

Žeimių dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros paminklas, esantis Žeimių miestelyje, Jonavos rajone. Prie dvaro yra Žeimių koplyčia, XVIII a. įveistas išlikęs parkas, kuriame yra apie 20 rūšių augalų ir liepų alėja (Žeimių liepos), dvaro svirnas, ledainė, kumetynas, arklidė.

1387 m. Jogaila Žeimių dvarą užrašė Skirgailai. Vėliau dvaras atiteko Zavišoms. XVII a. dvaras atiteko Medekšoms. 1676–1690 m. D. Medekša pastatė centrinius dvaro rūmus. 1780 m. dvaras atiteko Kosakovskiams. 1890 m. surašytas Žeimių dvaro inventorius, atliktas remontas. 1940 m. dvaras nacionalizuotas. Po Antrojo pasaulinio karo čia įrengti butai, biblioteka. 1959–1965 m. Žeimių dvare veikė žemės ūkio technikumas, vėliau įrengtas moksleivių bendrabutis.

Dvaras dabar privatizuotas. Atkuriamas privačiomis, taip pat viešomis lėšomis. Dvare ir jo prieigose vyksta edukaciniai, kultūriniai renginiai. Dvaro rūmai restauruojami.

Žeimių dvaras

Kauno rajono savivaldybė

Nuo Drąseikių atodangos atsiveria nuostabus Neries posūkis. Čia matyti statūs atodangos šlaitai bei kitapus įsikūrusi Krėslynų gyvenvietė.

Atodanga tęsiasi palei dešiniąją Neries pakrantę daugiau kaip 200 metrų. Jos aukščiausioji dalis siekia 30,2 m ir tęsiasi apie 100 metrų. Vieta turi seną istoriją, mat čia rasta akmens amžiaus stovyklų pėdsakų bei neolito dirbinių. Atodanga 1964 m. paskelbta geologiniu gamtos paminklu, o 1985 m. priskirta respublikinės reikšmės paminklams.

Drąseikių atodanga

Kaišiadorių rajono savivaldybė

Keliaujant po Kaišiadorių rajoną apsilankykite ir miške įkurtoje rančoje. Vaikai čia turi galimybę bendrauti su įvairiais draugiškais gyvūnais, pajodinėti žirgu arba poniu, palakstyti didelėje pievoje kartu su ožkomis, paglostyti triūšius, palesinti vištas, , o taip pat pasidžiaugti kitais kaimo teikiamai malonumais: žaisti lauko žaidimus, suptis supynėse, pamankštinti pėdas basakojų take. Tėvai tuo metu galės ramiai pailsėti hamakuose, klausydamiesi miško paukščių čiulbėjimo arba leisti laiką prie laužavietės – atsivežę maisto galite surengti pikniką. 

Ūkyje galima taip pat rengti fotosesijas ir gimtadienius. ,,Myliu kaimą” koncepcija – ramus šeimos poilsis gyvūnų apsuptyje, tad ilsintis būsite tik vieni Jus. Tam užtiktinti turėtumėte iš anksto susitarti dėl savo atvykimo, o šiltuoju metų laiku apsilankymo gali tekti palaukti ir savaitę ar dvi.

Myliu kaimą

Kėdainių rajono savivaldybė

AB "Lifosa" balto fosfogipso kalnai – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje. Fosfogipsas – tai gipsas su maža fosfatų (trąšų) priemaiša, atsirandantis fosforo rūgšties gamybos proceso metu. Kalnai trąšų gamyklos pašonėje pradėti pilti nuo 1968 metų. Šiuo metu fosfogipso yra susikaupę per 21 mln. tonų. Kasdien į kalnus atvežama apie 5 500 tonų fosfogipso, tad per metus jie papilnėja maždaug dviem milijonais tonų. Šiuo metu kalnų užimamas plotas apie 84 hektarai, kai kurių aukštis siekia 60 metrų. Anksčiau pradėti formuoti kalnai dabar jau apsodinti, apaugę medžiais ir žole. Fosfogipso kalnus supa tvenkiniai, kuriuose apsistoti pamėgo praskrendančios gervės. Objektas nėra lankomas, tačiau stūksantys kalnai matomi ir 5 kilometrų atstumu.

Lifosos fosfogipso kalnai

Tai vienas didžiausių (194 ha) etnografijos muziejų Europoje, įsikūręs po atviru dangumi.Labiausiai „tituluota“ turistinė įžymybė Kauno regione, Tripadvisor teigimu, – lankomiausiavieta Kaune, nors iš tiesų muziejus įkurtas Kaišiadorių rajone. 2017 m. pradžioje dienraštis „The Guardian“ muziejuje organizuojamas tradicines Užgavėnes įtraukė į įdomiausių karnalavų dešimtuką.

2016 m. pradėto rodyti BBC serialo „Karas ir taika“ režisierius Tom Harper, kai kurioms scenoms filmuoti pasirinkęs Lietuvos liaudies buities muziejų, sako, kad šią vietą privaloma aplankyti viešint Lietuvoje.

Kauno marių pakrantėje stovi 146 autentiški pastatai, perkeltiiš visų Lietuvos regionų – Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. XVIII a. pab. – XX a. pr. trobesiuose atkurtas tų laikų interjeras, eksponuojama buitis, amatai, verslai, agrotechnika. Prie kaimo trobų žydi tradiciniai gėlių darželiai, ganyklose ganosi arkliai, ožkos, avys, laikomos bitės. Muziejaus centre – miestelis su jam būdingais pastatais, kuriuose žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai, audžiama. Nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. veikia arbatinė ir karčema. Muziejaus šiaurės vakariniame pakraštyje (už aukštaičių kaimo) stovi XVIII a. Aristavėlės dvaro rūmai, išlaikę tipinės bajoriškos rezidencijos vaizdą.

Į muziejų atvykite visai dienai – nusiteikite ilgiems pasivaikščiojimams ir pasirūpinkite patogia avalyne. Galite keliauti ir dviračiais, kuriuos išsinuomosite muziejuje.

Per metus čia surengiama daugiau kaip 15 renginių, skirtų kalendorinėms šventėms ir šeimos papročiams. Galite užsisakyti vieną iš 40 edukacinių programų, tuomet būsite ne tik muziejaus lankytojas, bet ir tradicinių vestuvių, krikštynų dalyvis.

Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse

Kauno miesto savivaldybė

Palemone esantis Vieškūnų piliakalnis, dar vadinamas Amalių piliakalniu ar Šuneliškių kalnu, atrastas tik 1992 m. Greičiausiai būtent dėl to, kad ilgai buvo nežinomas, tai vienas geriausiai išsilaikiusių piliakalnių Lietuvoje. Jis datuojamas XIV a. antrąja puse.

Kadaise ant piliakalnio stovėjusi medinė pilaitė – ji buvo pastatyta iš pietryčių pusės dengti Kauno pilį, kaip gynybinio žiedo dalis. Ji buvo mažiausiai kartą užpulta. Deja, pilaitės pavadinimas nežinomas. Šalia pilaitės, piliakalnio papėdėje, ankstesnės akmens amžiaus gyvenvietės vietoje įkurta nauja, gyvavusi tiek, kiek piliakalnis. Gyvenvietė plačiau tyrinėta 2000-aisiais. XIV a. kultūriniame sluoksnyje rasta keramikos, gyvulių kaulų, molio tinko, žalvarinių papuošalų, geležinių ginklų liekanų.

Vienoje iš legendų apie šį piliakalnį teigiama, kad čia sau gyvybę atėmė dvarininko duktė. Tikima, kad čia vaidenasi, girdimas šunų lojimas. Todėl ir Šuneliškės.

1998–2002 m. piliakalnis, kurį buvo apardžiusios Kauno marios (teigiama, kad iš viso vanduo ir dirvožemio erozijos šioje teritorijoje sunaikino pusšimtį piliakalnių), sutvarkytas. Atkurtas ir sutvirtintas erodavęs šlaitas, nukirsta dalis medžių, įrengti laiptai, suoleliai, sūpynės, papėdėje pastatytas paminklas Kauno marių nuplautiems Žiegždrių, Rumšiškių, Dovainonių, Guogų, Pelekonių piliakalniams. Čia sumūrytas ir aukuras.

Visais metų laikais nuo piliakalnio atsiveria puikus vaizdas į marias, smėlio šlaitus ir Lietuvos baroko perlą – Pažaislio vienuolyną. Šioje atokioje vietoje galima atsipalaiduoti ir įsiklausyti į paukščių čiulbėjimą – juk čia pat ir Lakštingalų slėnis, unikalus gamtos sukurtas kampelis. 1937 m. šalia slėnio apsigyveno poetė Salomėja Nėris, o šiandien galite aplankyti jos memorialinį muziejų. Kitoje pusėje nuo Lakštingalų slėnio – Kauno jachtklubas.

Iš čia matosi ir valstybės saugomos Kauno tvirtovės Palemono forto liekanos, apsuptos 29 gynybinių įtvirtinimų grandine. Beje, visai šalia rasite pažymėtą 1 km ilgio istorinį ekologinį taką „Pažinimas“.