Alytaus apskritis

Druskininkų savivaldybė

Leipalingio dvaras – dar 1830 m. pastatytas vienas svarbiausių istorinių Dzūkijos architektūros paveldo kūrinių. Klasicizmo stiliaus dvare anksčiau buvo įsikūrusi mokykla, o dabar - seniūnija, biblioteka ir unikalus kraštotyros muziejus, kuriame yra daugiau kaip 12 tūkst. eksponatų.

Leipalingio dvaras

Lazdijų rajono savivaldybė

Snaigynas – vienas iš Veisiejų regioninio parko Lietuvos pietvakariuose ežerų. Iš šalia jo iškilusio 15 m aukščio vėjo sūkurį primenančio Veisiejų apžvalgos bokšto atsiveria akį džiuginantys reginiai: Snaigyno ežeras, jo vingiuoti krantai, salos bei Veisiejų miestelio panorama. Jei esate žvejybos mėgėjas, Snaigyne išbandykite savo meškerės sėkmę: čia gausu stambių įvairių rūšių žuvų!

Veisiejų apžvalgos bokštas

3-ajame dešimtmetyje tiltu per Nemuną kurorto svečiai ir vietiniai gyventojai pasiekdavo Meilės salą, kur veikė populiarus tuomet paplūdimys. Kairioji Meilės salos dalis tuo metu priklausė Lietuvai. Spygliuotos vielos tvora salos viduryje ją dalino į Lenkiją ir Lietuvą. Meilės saloje netrukus atsirado patogios persirengimo ir drabužių saugojimo patalpos. Tiltelis sujungė kurorto krantą su sala, į joje esantį paplūdimį gabeno garlaivis. Meilės salos paplūdimys veikė iki 1935 metų. Dabar tai - Druskininkų botaninis draustinis.

Meilės sala

Poilsio parkas – rami pasivaikščiojimų vieta šalia Nemuno, pušynų apsuptyje. Dalis takelių yra miško keliukai, kuriais galima nusileisti arčiau upės, taip pat gausu stačių skardžių, atveriančių vaizdingą Nemuno ir Meilės salos panoramą. Tai ideali vieta ramiam poilsiui arba pasivažinėjimui dviračiais.

Druskininkų kultūros ir poilsio parkas

Druskininkuose pasinaudokite vienintele galimybe Lietuvoje Nemuno kraštovaizdį ir kurorto apylinkes apžvelgti pro skaidrius lynų keltuvo langus. Neteršianti aplinkos transporto priemonė, labiau būdinga slidinėjimo kurortams, iš vieno Nemuno kranto į kitą 45 m auštyje nuskraidins per 7,5 min. ir dovanos įspūdingus vaizdus bei nepamirštamą pramogą.

Lynų kelias per Nemuną

Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų džiaugsmas“ cerkvė, pastatyta 1865 m., yra vienas seniausių iki šiol išlikusių medinės architektūros kūrinių Druskininkuose. Cerkvės formose matomi ryškūs Rusijos cerkvių bruožai bei romantizmo ir istorizmo laikotarpiams būdingos detalės, unikalios ir išskirtinės architektūros formos.

Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų džiaugsmas“ cerkvė

Šis parkas – istoriškai seniausia Druskininkų pasivaikščiojimo vieta. Vienas ištaigingiausių miesto pasivaikščiojimų maršrutų veda pro senąją mineralinio vandens biuvetę, kurioje galima įsipilti šaltinio vandens. Čia gausu žvilgsnį traukiančių skulptūrų, o balandį įjungiamas ir žymiausias gydyklų parko akcentas – muzikinis fontanas.

Pasivaikščiojimą parke praturtina žymūs architektūriniai statiniai – bemaž nepakeisti senųjų Druskininkų mineralinio vandens ir purvo gydyklų pastatai, iki mūsų dienų išlikę nuo XIX amžiaus pabaigos. Miesto svečių dėmesį atkreipia netoliese esantis elegantiškas restoranas „Kolonada“ – dar vienas istorinės Druskininkų kurorto architektūros paminklas.

Pasivaikščiojimą gydyklų parke užbaigsite ir reikšmingu surinktų žingsnių skaičiumi pasigirti galėsite Nemuno krantine keliaudami iki Grožio šaltinio. Tai giliausias ir sūriausias mineralinio vandens šaltinis Druskininkuose. Iš jo tekantis vanduo pasižymi ne tik sūriu skoniu, bet ir odą valančiomis bei jauninančiomis savybėmis. Gerti vandens negalima, tačiau jis puikiai veikia kaip priešuždegiminė priemonė – prisipilkite jo gerklės skalavimui.

Gydyklų parkas

Grožio šaltinis – pats sūriausias ir giliausias Druskininkų šaltinis, pasižymintis odą valančiomis ir jauninančiomis savybėmis. Versmė, tekanti iš akmeninio bareljefo šalia Nemuno, yra daugiau kaip 300 metrų gylio. Šaltinio vanduo itin sūrus ir jo gerti nepatartina. Vandeniu galima nusiprausti veidą, rankas, skalauti gerklę. Tikima, kad jis atjaunina odą, suteikia grožio ir žvalumo. Legenda sako, kad gilioje senovėje kunigaikštis medžiodamas su dvariškiais atsitiktinai atsidūrė šioje vietoje. Medžioklė sekėsi, todėl kunigaikštis privalėjo nušauti sakalą. Šaulio taiklios strėlės pervertas sakalas krito į Nemuną, o kunigaikštis puolė į vandenį jo išgriebti. Kunigaikštienė ant kranto labai gailiai pravirko ir bėgiojo upes pakrante, liedama sūrias ašaras ir šaukdama savo vyrą. Po kiek laiko su sakalu rankose iš vandens išniro kunigaikštis – sveikas ir gyvas. Pasak legendos, tose vietose, kur nukrito kunigaikštienės ašaros, iš žemės ištryško sūrūs šaltiniai.

Grožio šaltinis

Senoji Druskininkų mineralinio vandens biuvetė – tai statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis mineralinis vanduo. Tai seniausia Druskininkų vandens biuvetė.

Senoji Druskininkų mineralinio vandens biuvetė

Vijūnėlės parkas – tai puiki poilsio vieta aplink Druskonio ir Vijūnėlės tvenkinius. 2011 m. rekonstruotas parkas savo grožiu ir jaukumu itin traukia druskininkiečius ir kurorto svečius turiningai praleisti laisvalaikį. Vienas įspūdingiausių šio parko reginių – ankstyvą pavasarį pražystanti virš 200 tūkst. narcizų jūra. Takas tarp Druskonio ežero ir Vijūnėlės tvenkinio, kurį mėgo Druskininkų garbės pilietis dr. Bronislovas Lubys, pavadintas jo vardu. Nauji pasivaikščiojimo takai džiugina lankytojus japoniškomis vyšniomis sakuromis ir romantiškai apšviesta parko erdve. Aplinką puošia mažosios architektūros elementas – besikaunančių avinų skulptūra. Vijūnėlės parkas tapo viena iš populiariausių aktyvaus poilsio vietų kurorte.

Vijūnėlės parkas

Druskonio ežero pakrantė – viena gražiausių poilsio vietų Druskininkuose. Druskonio ežero plotas – 7,5 ha. Legenda byloja, kad senovėje čia gyveno Druskių Jono šeima. Iš čia ir kilo ežero pavadinimas. Prieš kelis amžius pirmuosius kurorto svečius po varginančios kelionės pasitikęs ežerėlis reiškė pagaliau pasiektą tikslą. Gatvė, einanti virš ežero pietinės pakrantės, – pagrindinis istorinis kelias iš Gardino. Pakrantėje ošia šimtametės pušys, vaizduojamos dar XIX a. atvirukuose, o sutemus jos yra apšviečiamos. Šiauriniame ežero krante – Druskininkų miesto muziejaus pastatas su įspūdinga terasa, kitame – Senosios miesto bei Tarybinių karių kapinės. Vasarą žavi gėlynai, o malonia vėsa gaivina fontanas. Šiltaisiais mėnesiais ežere galima pasiirstyti valtimis, paplaukioti vandens dviračiais. Ežero pakrantė tinka dviratininkams, bėgikams, ėjikams.