Klaipėdos apskritis

Palangos miesto savivaldybė

Sunku įsivaizduoti Palangą be jūros tilto – tai vieta, traukianti kiekvieną, atvykusį į didžiausią šalies kurortą. Nuo tilto atsiveria nuostabus vaizdas į kopas, gelsvą paplūdimį ir beribius jūros tolius. Čia galima pasiklausyti jūros ošimo, žuvėdrų klyksmo, o vakare patogiai įsitaisyti ant suolelių ir su Jums brangiais žmonėmis pasimėgauti paskutiniais į jūrą besileidžiančios saulės spinduliais.

XIX a. pabaigoje Palangą valdę grafai Tiškevičiai sumanė statyti prieplauką laivams, kurie gabentų grafų plytinėje gaminamas plytas. Prieplauka buvo pastatyta 1884 – 1888 metais, nuo jos į Klaipėdą bei Liepoją kursuodavo laivas „Phoenix“’. Vėliau, plytų eksportui nepasiteisinus, šiuo laivu buvo pradėti plukdyti keleiviai. Tačiau po audrų prieplauką užnešdavo smėlis ir ilgainiui buvo suprasta- tiltas laivybai netinka.

Nuo 1892 metų jūros tiltas tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį, tad 1998 metais pastatytas naujas tiltas ant betoninių polių, kurio ilgis – 470 metrų.

Skvere prie jūros tilto 1961 metais buvo pastatyta dar vienu kurorto simboliu tapusi skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ (skulptorė – N. Gaigalaitė).

Palangos jūros tiltas

Idėja kurti Palangos krašto muziejų gimė dar praėjusio šimtmečio pradžioje. Bendraminčių, susibūrusių į „Palangos mylėtojų draugiją“, susirinkimų metu. Šiek tiek vėliau, pasirodžius I. Končiaus ir V. Ruokio knygai „Palangos kraštas“, ši mintis dar labiau paplito. Vis garsiau ir dažniau buvo kalbama apie būtinybę Palangai turėti savo krašto muziejų.

Nuo 1967 m. patvirtinus kultūros apsaugos įstatymą ir visoje šalyje suaktyvėjus kraštotyrinei veiklai, Palangoje aktyviai pradėjo veikti LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, kurios pirmininke tapo į pensiją išėjusi lietuvių k. mokytoja Emilija Adiklienė. Ji su bendraminčiais kraštotyrininkais rengdavo įvairius susibūrimus, kuriuose buvo pasakojami reikšmingiausi su Palanga susiję įvykiai ir pristatomos ryškiausios asmenybės, prisidėjusios prie Palangos miestelio puoselėjimo. Vienas iš pačių svarbiausių ir ilgiausiai trukusių kraštotyros draugijos darbų buvo eksponatų būsimam muziejui rinkimas.

Nors palangiškiai kraštotyrininkai nuolat varstė valdininkų duris, bet išspręsti pagrindinės muziejaus neįkūrimo priežasties vis nepavykdavo. Muziejui ilgą laiką nebuvo rastos tinkamos patalpos. Dėl šios priežasties kraštotyrininkų surinkti eksponatai buvo kilnojami iš vienos vietos į kitą. Netgi kurį laiką saugomi rūsiuose. Tik 1982 m. 2044 palangiškių surinkti eksponatai buvo perduoti tuometiniam LTSR Istorijos-etnografijos muziejui, kuris ruošėsi įkurti savo filialą Palangoje. Deja, 1989 m. birželio 7 d. buvo atidarytas ne Palangos miesto etnografijos ir istorijos muziejus, bet Jono Šliūpo memorialinis muziejus. Taip Palanga vėl liko be savo miesto muziejaus ir, galima sakyti, prarado beveik 20 metų kraštotyrininkų rinktus eksponatus.

Ir nors nuo Palangos krašto muziejaus kūrimo vizijos pradžios praėjo bene visas amžius, tačiau Palanga gali pasidžiaugti, kad po ilgų ieškojimų, kur turėtų įsikurti muziejus, buvo priimtas sprendimas jį įkurdinti istorinę reikšmę kurortui turinčioje viloje „Anapilis“. 2013 m. Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Palangos kurorto muziejaus steigimą ir jo nuostatus. 2014 m. pradžioje, muziejuje pradėjo dirbti muziejininkai.

Palangos kurorto muziejus

Tai centrinė miesto gatvė. Anksčiau ši gatvė buvo vadinama Tiškevičiaus gatve ar bulvaru. 1924 m. vasarą Palangą aplankė Dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu.

Kiekvienas poilsiautojas ne kartą praeina šia gatve, nes čia daug kavinių, įvairių pramogų, tai pagrindinė gatvė vedanti link jūros tilto.

Jono Basanavičiaus gatvė

Apsilankymas A. Mončio namuose – muziejuje įspūdį paliks ne tik meno mėgėjams, bet ir vaikams. Kodėl? Vykdant menininko valią, čia lankytojai skulptūras gali liesti rankomis!

Lietuvos menininkas, skulptorius modernistas A. Mončys gimė Mončių kaime, Kretingos rajone. Antrojo pasaulinio karo audrų nublokštas į Vakarus, gyveno ir kūrė Prancūzijoje.

Muziejaus antrajame aukšte eksponuojami po menininko mirties Lietuvai padovanoti darbai- per 200 skulptūrų, piešinių, grafikos darbų, koliažų, švilpių, kaukių. Pirmasis muziejaus aukštas veikia kaip parodų salė su nuolat besikeičiančia ekspozicija.

Antano Mončio namai – muziejus

Palangoje veikia išskirtinis lietuviškų pasakų parkas, lankytojus viliojantis ne tik itin jaukia aplinka, žaismingomis skulptūromis, bet ir netradiciniais sprendimais – pasakas čia galima ne tik „pačiupinėti“, bet ir išgirsti. 

Kad itin gražioje vietoje, pušyne ties Birutės parku ir meno bei pramogų klubu „Kupeta“ esanti kone du hektarus apimanti naujoji laisvalaikio praleidimo erdvė būtų patraukli visokio amžiaus lankytojams, pirmiausia buvo sutvarkyta infrastruktūra – pakloti nauji takai, įrengtas apšvietimas, pasirūpinta mažąja infrastruktūra.

Parke pristatomos menininkų Andriaus Petkaus (pasaka „Lapė ir ąsotis“), Algio Kasparavičiaus („Seku seku pasaką“), Gedimino Mažinto („Pupa“) bei Rolando Šmito („Saulė ir Mėnulis“) skulptūros, sukurtos lietuviškų pasakų motyvais. Kiekviena iš jų galima ne tik grožėtis, bet ir „išbandyti“ – laipioti, sukioti atskiras skulptūrų detales ar kitaip žaisti. Pasak šio projekto meninės dalies kuratoriaus A.Petkaus, kuriant skulptūras didelis dėmesys skirtas ne  tik jų atraktyvumui, bet, svarbiausia - meninėms išraiškoms.

Ties kiekviena skulptūra įrengta informacinė lentelė, kur galima ne tik perskaityti pasaką, bet ir, paspaudus specialų mygtuką, išgirsti ją sekamą Ingos Valinskienės balsu. Kol kas vaikus dominančios istorijos bus pasakojamos tik lietuviškai ir angliškai, ateityje pasakos bus įgarsintos ir dar keliomis užsienio kalbomis.

Palangos pasakų parkas

Palangos koncertų salės fasadą puošiantis dainininko ir dainų tekstų autoriaus Stasio Povilaičio autografas oficialiai pripažintas didžiausiu parašu šalyje. Šį Lietuvos rekordą įregistravo agentūra „Factum“.

Ilgą laiką Palangoje gyvenusio bei koncertavusio S. Povilaičio vardas yra itin glaudžiai susijęs su kurortu. Buvusioje Palangos vasaros estradoje, po rekonstrukcijos virtusioje modernia Palangos koncertų sale, dešimtmečius aidėjo S. Povilaičio dainos, džiuginusios visą Lietuvą. Tad maestro autografas, papuošęs Koncertų salės fasadą, tarsi įprasmina Lietuvos estrados istoriją, S. Povilaičio ir šios salės neatsiejamą tarpusavio ryšį.

S. Povilaičio autografas Palangos koncertų salės fasadą papuošė, šio projekto sumanytojams laimėjus Palangos miesto savivaldybės paskelbtą S. Povilaičio vardo įamžinimo konkursą. Konkursui pateiktus projektus vertino specialiai sudaryta komisija. Ji laimėtoju pripažino projektą „Autografas“.

S. Povilaičio autografas yra 6,96 m ilgio ir 1,19 m aukščio. Jis ant Palangos koncertų salės fasado atidengtas šių metų birželio 1 d.

Kompoziciją „Autografas“ sukūrė skulptorius Romas Klimavičius ir architektė Gerda Antanaitytė.

Dainininko Stasio Povilaičio autografas

Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Šiomis dienomis pasivaikščiojimams skirta alėja tęsiasi nuo Kurhauzo iki Kęstučio gatvės, einant šiuo taku taip pat galima užsukti į Palangos koncertų salę ir sudalyvauti įvairiuose renginiuose. Palangiškių ir miesto svečių pamėgta Grafų Tiškevičių alėja tapo populiaria pasivaikščiojimų ir pasimatymų vieta.

Rekonstruotoji Grafų Tiškevičių alėja tarsi perkelia į praeitį – ši viešoji erdvė alsuoja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dvasia. Atnaujinta alėja – palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams. Todėl ne atsitiktinai alėją puošia dvi skulptūrinės kompozicijos, kurias sudaro bronzinės skulptūros „Grafienė Antanina Sofija Loncka - Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“. Kompoziciškai šios dvi skulptūros sudaro vieną kūrinį, apjungiantį alėjos dalį, patenkančią į Palangos Kurhauzo pastato vertybės teritoriją. Jų kūrėjai – skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektė Snieguolė Stripinienė.

Skulptūrų kompozicijas jungia dekoratyvi, nerūdijančio metalo juosta grindinyje, kurioje pasikartojančiu ritmu išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“.

Grafų Tiškevičių alėją taip pat puošia originalūs retro stiliaus šviestuvai, grindinys bei mažoji architektūra.

Dar viena alėjos puošmena – ties Kęstučio gatve atstatyti raižiniais puošti istoriniai vartai, nuo seno simbolizuodavę, jog vasarotojai pasitinkami ir kviečiami aplankyti Tiškevičių kurorte įkurtą Kurhauzą. Remiantis senosios Palangos istorijos tyrinėtojų sukaupta medžiaga, raižiniais puošti mediniai vartai buvo pastatyti pagal Richardo Dorschfeldto parengtą ir 1901 metais Štutgarte išleistą iliustracijų rinkinį „Holzbauten der Gegenwart“ („Dabartiniai mediniai pastatai“). Istorikų manymu, šis albumas – pagrindinis Palangos kurorto vartais vadinamojo medinio kūrinio projekto šaltinis.

Grafų Tiškevičių alėja

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgiama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie Kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė Kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino Kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją Kurhauzą salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas.
 
Nuo 2015 metų kurhauze aktyviai veikia Palangos kultūros ir jaunimo centras. Tai atvira ir moderni kultūrinės edukacijos erdvė, skatinanti visų amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių bendruomenės saviraišką, puoselėjanti etninę kultūrą, profesionalaus meno sklaidą, pasižyminti daugiasluoksne veikla, kuri skatina reflektyvų kultūrinės veiklos procesą. Centras kasmet suorganizuoja per 250 įvairių renginių: tai aukšto meninio lygio koncertinės programos; valstybinių, kalendorinių švenčių minėjimai, festivaliai ir kt.

Palangos kurhauzas

Naujasis fontanas pramogautojus šiltuoju metų laiku stebina muzikos, šviesos ir vandens šokiu. Patinkančią melodiją, pagal kurią fontanas šoks, galima pasirinkti SMS žinute iš specialaus grojaraščio. Užsakyti šokančio fontano atliekamą dainą kainuoja 3 eurus. Kasdien pramogautojai džiuginami ir nemokamais valandos trukmės pasirodymais. 

Priklausomai nuo pasirinkto muzikos kūrinio keičiasi vandens čiurkšlių aukštis, kryptis, taip pat fontano apšvietimas. Pagal kūrinį vandens čiurkšles valdo speciali kompiuterinė įranga. Pagal vėjo kryptį ir stiprumą fontano kompiuterinė įranga automatiškai reguliuoja vandens čiurkšlių aukštį ir srovės kampą.

Įspūdingą šviesos muzikos efektą kuria 260 sumontuotų vandens purkštukų ir 48 įvairių spalvų šviestuvai, kurie išgauna visos gamos spalvas. Fontano įranga pirkta Graikijoje ir Italijoje.

Po fontano baseinu sumontuoti 5 galingi vokiški siurbliai pagrindinę čiurkšlę išstumia į 8 metrų aukštį, o per minutę į orą pakelia beveik 4,3 tonos vandens. Pagal pakeliamo vandens kiekį Palangoje įrengtas fontanas yra pats didžiausias šokantis fontanas Lietuvoje.

Palangos muzikinis fontanas

Palangoje atidaryta nauja lauko meno mini galerija, adresu (Vytauto g. 110, Palanga)

- išskirtinio dydžio;
- skirta eksponuoti miniatiūroms;
- lankymas nemokamas;
- apžiūrėti parodą galima ištisą parą visas savaitės dienas.

Šiuo metu joje eksponuojama 136 naujausi menininko V. Kuso darbai, atlikti akvarele, pieštuku, aliejumi ir iš plastiko.

Miniatiūrų Mini Galerija

Ramioje vietoje – pušynų apsuptyje greta dviračių tako ir visai šalia jūros - sukurta džiaugsmo oazė mažiesiems. Tai populiarumo nestokojantis Vaikų parkas.

Naglio alėjos ir Šermukšnių gatvės sankirtoje įsikūrusiame žaidimų parke mažieji gali nemokamai džiaugtis jiems skirtomis pramogomis – iki 7 metrų aukščio spalvingais jūros tematikos žaidimų įrenginiais, įvairiomis karstynėmis, sūpuoklėmis ir karuselėmis, skirtomis įvairaus amžiaus vaikams.

Kad mažiesiems žaisti būtų saugu, visa teritorija aptverta, įrengtos stebėjimo kameros, parkas apšviestas. Visų įrenginių konstrukcijos pagamintos iš klijuotos medienos ir plastiko, žaidimų aikštelės išpiltos pajūrio smėliu.

Vasarą parke organizuojami įvairūs vaikams skirti renginiai, o išalkusiuosius kviečia greta įsikūrusi vaikų kavinukė, kurioje galima paskanauti ne tik įvairaus skonio ledų bei gaiviųjų gėrimų, bet ir lengvai užkąsti. Šalia parko veikia vaikų piešiniais išmargintas žaismingas konteinerinis tualetas.

Laikas, praleistas Vaikų parke, neprailgs ne tik mažiesiems pramogautojams, bet ir juos atlydėjusiems suaugusiesiems – jie, vaikams žaidžiant, gali ne tik atsikvėpti ir pasimėgauti grynu pajūrio oru, bet ir pasinaudoti parko teritorijoje veikiančiu nemokamu belaidžio interneto ryšiu.