Klaipėdos apskritis

Skuodo rajono savivaldybė

Šauklių riedulynas išsiskiria neįprastu mūsų kraštui, unikaliu, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu, o jame įrengtas pėsčiųjų gamtos takas su apžvalgos bokšteliu ir informacinėmis rodyklėmis, supažindina su savita šios vietovės augalija bei gyvūnija. Šauklių riedulynas yra vienas didžiausių riedulynų Lietuvoje, patenkantis į Šauklių kraštovaizdžio draustinį. Tai – natūrali paskutinio ledynmečio suformuota 79 ha teritorija, dar vadinama Lietuvos tundra, kurioje savo pirmykštėje padėtyje gana tolygiai pasiskirstę slūgso 0,3-1 m ar net 3 m skersmens akmenys. Tarp jų auga itin vešlūs, aukšti, siekiantys net 6 m, įvairiausių formų kadagiai, sudarantys ištisus sąžalynus. Ši teritorija yra paskelbta "Natura 2000", buveinių apsaugai svarbia teritorija, nes čia aptinkamos europinės svarbos viržynų, kadagynų ir rūšių turtingų briedgaurynų gamtinės buveinės. Vietomis, tarp akmenų, drėgnesnėse įlomėse žydi retos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys.

Dalis riedulyno teritorijos yra aptverta, kadangi joje šiuo metu ganosi gamtotvarkiniais tikslais įveista muflonų banda. Į aptvaro teritoriją galima patekti per specialiai tam įrengtus laiptus per aptvarą. Greta Šauklių riedulyno įrengta atokvėpio vieta, o prie tvenkinio – poilsiavietė su rekreacine įranga.

Pažintinis gamtos takas Šauklių riedulyne

Kulalių skaldyklos akmenynas, esantis Šauklių kraštovaizdžio draustinyje, Kulalių kaime, yra buvusi akmenų sprogdykla. Čia, į 0,5 ha ploto teritoriją, vykstant melioracijos darbams iš aplinkinių laukų buvo vežami surinkti stambūs akmenys, sprogdinami ir ruošiami skaldos gamybai. Nuo tada išlikę nesusprogdinti įvairių raštų, dydžių ir formų rieduliai yra sukrauti į šešias, 100 m ilgio eiles.

Kulalių skaldyklos akmenynas

Telšių apskritis

Plungės rajono savivaldybė

Liepijų miške įrengta 4 km ilgio žiedinė pėsčiųjų trasa. Trasa driekiasi natūraliu mišku, be specialiai įrengtos dangos. Įdomiausiose jos vietose įrengti informaciniai stendai, pasakojantys intriguojančius faktus apie vietos ypatybes. Kur keliauti, take parodys ženklinimas ant medžių – raudoni „giliukai“. Tako išskirtinumas: gamtos pažinimas, gyvūnija ir augalija, retos augalų rūšys, kraštovaizdis.

Liepijų pėsčiųjų trasa

1 km ilgio takas skirtas mažiesiems turistams. „Giliuko ir Kaštoniuko take“ Platelių dvaro parke – 19 sustojimų. Juose sužinosite apie dvaro parko istoriją, natūralią pievą, tvenkinį, išvirtusio medžio reikšmę, akmenis, kerpes, čia augančius medžius, tame tarpe ir gamtos paminklus: storiausią Lietuvoje uosį, vadinamą Raganos, bei Platelių liepą. Kelionėje jus lydės išdykėlis Kaštoniukas, kuriam vis knieti nulaužti šakelę, nuskinti gėlę ar net spardyti skruzdėlyną! Tik gerasis Giliukas laiku sudrausmina savo draugą ir pamoko elgesio gamtoje. 

Šiuo maršrutu keliauti galima savarankiškai arba su Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gidu (teirautis Platelių lankytojų centre).

Giliuko ir Kaštoniuko pažintinis takas

Keliaujant pėsčiųjų taku, kurio ilgis 4,1 km, įrengtu Platelių kraštovaizdžio draustinyje, galima pamatyti būdingą šiam kraštui reljefą, Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį, Platelių ežerą, įprastas ir retas augalų, grybų bei gyvūnų rūšis, o įrengta infrastruktūra padės pažinti aplinką per regėjimą, uoslę, klausą, lietimą, judėjimą ir mąstymą. 1,4 km pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms, už 1,3 km nuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Plateliuose. Dalis tako (1,8 km) sutampa su dviračių taku aplink Platelių ežerą.

Takas yra nužymėtas nuorodomis, pradžioje yra informacinis stendas, danga – sukietintas gruntas.

Šeirės gamtos takas

Kretingos rajono savivaldybė

Salantų regioniniame parke, viename įspūdingiausių Minijos upės vingių, kur ošia Dauginčių arba Šilpelkės miškas neseniai baigtas įrengti apie 1,5 km ilgio pažintinis pėsčiųjų takas. Eidami Šilpelkės miško pažintiniu pėsčiųjų taku pamatysite ir susipažinsite su Minijos slėnio ties Dyburiais ekosistema ir joje aptinkamomis europinės svarbos buveinėmis. Būtent šiuo tikslu bei siekiant išvengti ir/ar sumažinti daromą neigiamą lankytojų srautų poveikį čia esančioms europinės svarbos vertybėms ir buvo įrengtas Šilpelkės miško pažintinis pėsčiųjų takas. 

Natūralus, savaime susiformavęs Šilpelkės miškas, kurio ištakos siekia seniausius priešistorinius laikus, turtingas ir čia esančiomis kultūros paveldo vertybėmis. Viena jų – Dauginčių piliakalnis, dar vadinamas Pilale arba Mėnulio kalnu. Pastarąjį vardą gavęs dėl pietrytinėje dalyje esančio pusmėnulio formos kauburio. Būtent Dauginčių piliakalnis ir pasitiks visus atvykusius į Šilpelkės pažintinį pėsčiųjų taką. 

Transporto priemones palikę atokvėpio vietoje ties Dauginčių kaimo senosiomis kapinėmis, toliau keliaukite sekdami nuorodas. Pro didingąjį Dauginčių piliakalnį, senuoju miško keliuku vingiuojantis takas, kviečia pasimėgauti miško skleidžiamais kvapais ir garsais. Netrukus pasieksite ir vieną įspūdingiausių Minijos skardžių – Dauginčių atodangą. Nors įvairaus dydžio atodangų gausu palei visą Minijos upę, tačiau nuo Dauginčių atodangos atsiveriantis vaizdas į Minijos slėnį – vienas įspūdingiausių. Ne veltui šią vietovę vietiniai gyventojai dar vadina Lietuvos Šveicarija. O galbūt jums pavyks pastebėti ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą paukščių rūšį – tulžį, kuris lizdą įsirengia ir peri tokiuose, ties staigesniais upės vingiais ardomuose šlaituose – atodangose. 

Pasigrožėję griovų ir šlaitų miškais apaugusiais upės skardžiais, raguvomis, pro parką primenantį skroblyną vėl pasieksite Miniją. Jos šniokščiančių vandenų garsas lydės jūs iki pat Dauginčių piliakalnio, kur ir pradėjote keliauti.

Šilpelkės pažintinis pėsčiųjų takas

Tai didžiausias Lietuvos akmuo. Matmenys: ilgis - 13,4 m. aukštis – 3,6 m., plotis 7,5 m. Svoris apie 680 t. Magminės kilmės stambiakristalė uoliena, slūgsojusi gyslos ir lęšiuose tarp kitų uolienų, susidarė baigiant aušti magmai, prisisotinus garų ir dujų. Akmuo iš fedšpatų ir kvarcų, be to jame yra žėručio bei retųjų mineralų. Akmens giminė – Fenoskanijos uolynas Skandinavijoje, Kolos pusiasalio ir Karelijos teritorijoje.
 
Šis akmuo yra gulėjęs žemėje. Kyšojo tik jo ketera.1958 m. melioratoriai jį atkasė. Paaiškėjo, kad didžioji riedulio dalis slūgso ledyninėje sąnašoje – šviesiai rudos spalvos riedulingame priemolyje. Akmenį atvilkęs ledynas Barstyčių apylinkėse ištirpo prieš 13 - 14 tūkst. metų. Akmuo guli ilgąją ašimi į pietus, maždaug ta kryptimi, kuria toje vietoje slinko ledynas. 

Barstyčių akmuo guli nusausintame lauke. Jis primena smailėjantį laivo denį. Prie akmens auga daug beržų, šermukšnių, obelis... 

Barstyčių akmuo svarbus mokslo atžvilgiu. Iš jo judėjimo krypties ir sandaros mokslininkai gali spręsti apie klimatinius ir geologinius kitimus Lietuvos teritorijoje prieš kelioliką tūkstantmečių.1964 m. akmuo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie Respublikinės reikšmės paminklų. 

Barstyčių akmuo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

Barstyčių akmuo

Šis 2,3 km ilgio pėsčiųjų takas yra Žemaitijos nacionaliniame parke, rytinėje Platelių ežero pakrantėje, Paplatelės kaime, už 8,9 km nuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Plateliuose.  Takas yra nužymėtas nuorodomis, pradžioje yra informacinis stendas. Tako danga: natūrali (0,6 km), sukietinto grunto (1,3 km), asfalto (0,4 km).

Paplatelės takas

Plateliuose yra vieta, kur stovi Laisvės statulos kopija. Tikroji Laisvės statula yra netoli Niujorko. Joje vaizduojama moteris su stola ir karūna, turinčia septynis spyglius, reprezentuojančius septynias jūras ir kontinentus. Kairėje rankoje moteris prie savo kūno laiko lentelę, o dešinėje laiko iškeltą fakelą. Ji buvo padovanota JAV nepriklausomybės šimtmečio proga. 

Užsukite į privačių poilsio namų „Šienainis“ kiemelį miškų apsuptyje išvysite 2 medines mini skulptūras: Rio de Žaneiro Kristaus Atpirkėjo ir JAV Laisvės statulos. Šios skulptūros šiame kiemelyje  stovi jau daugybę metų, todėl niekas negali įvardinti, kas jų autorius.

Rio de Žaneiro Kristaus Atpirkėjo ir JAV Laisvės statulos

Šis 1 km ilgio pėsčiųjų takas yra Žemaitijos nacionaliniame parke, už 4,4 km nuo Žemaičių Kalvarijos miestelio ir už 25,6 km nuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro Plateliuose. Takas įrengtas didžiausiame ir įspūdingiausiame Žemaitijoje Gardų oze. Tai geomorfologiškai ypatinga, viena raiškiausių Lietuvoje reljefo formų. Ozas – ilga siaura kalva, sudaryta daugiausia iš smėlio ir žvyro. Šis kalvagūbris susidarė iš nuogulų, kurios klostėsi ledyno viduje, vandens tirpsmo tėkmių vagose prieš 12–13 tūkstančių metų. Puslankio formos sudėtingas pylimas – kalvagūbris nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijos miestelyje tęsiasi į šiaurės vakarus net 3,5 km. Gardų ozo aukštis nuo papėdžių iki aukščiausių gūbrio keterų vietomis siekia 10–15 metrų. Sovietiniais laikais šioje vietoje buvo žvyro karjeras, vėliau – nelegalus šiukšlynas. Vyrauja atvirų erdvių kraštovaizdis su keiminėmis, panašiomis į duonos kepaliukus, kalvomis. Tai kalvotosios Žemaitijos šiaurės vakarinė dalis. Ledyno ir poledynmečio sudėtingi procesai suformavo banguotą, vaizdingą, mozaikišką reljefą

Gardų ozo pažintinis takas

Unikalus didžiausias Europoje 16 ha Meistro iš Japonijos (Hajime Watanabe) ir gydytojo (Šarūno Kasmausko) kuriamas Japoniškas sodas Kretingos rajone su tūkstančiu bonsai medelių kolekcija, akmenų sodu, sakuromis, tvenkiniais. Sodas pradėtas kurti 2007 metų spalio 10 dieną plynoje vietoje. Šiuo metu padaryta apie trečdalis sodo kūrimo darbų. Siūlome arbatos namelyje pasimėgauti japoniška žalia arbata Matcha, pamaitinti laimę nešančius japoniškus karpius ir pabendrauti su sodo kūrėjais. Sodas kuriamas pagal senąsias japoniško sodo tradicijas, atkartojant natūralią gamtą, kur nei vienas elementas neturi išsiskirti iš kitų. Svarbiausiai – subalansuota visuma. Tai – susikaupimo ir savęs pažinimo vieta.

Japoniškas sodas

Dalis tako pritaikyta ir neįgaliesiems, tačiau reikia iš anksto suderinti su Salantų RP darbuotojais dėl vartų atrakinimo.