Kauno apskritis

Kauno miesto savivaldybė

Nesvarbu, kuo tikite ar ką garbinate – Santakos parkas, vieta, kur susituokia Nemunas ir Neris, yra puikiausia vieta įsikrauti teigiamos gamtos energijos. Juk tai – Kauno gimimo vieta! Sakoma, kad būtent čia buvusiame alke (šventvietėje) stovėjo ir Mildos šventykla. Ateikite prie aukuro gegužės 13- ąją, kai švenčiama Mildos, arba Meilės, diena. Romuviai, kurių skaičius Lietuvoje sparčiai auga, prie aukuro aplankyti amžinosios ugnies ateina ir kitomis dienomis – susiraskite tradicinių švenčių kalendorių.
Santakos parką supa unikalūs istoriniai objektai - Kauno pilis, Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolyno pastatai, kiek toliau įsikūrusi kunigų seminarija ir Kauno arkivyskupijos kurija. 
Parkas itin pamėgtas kauniečių ir miesto svečių, kaip pasivaikščiojimų, sporto, piknikų, fotosesijų, asmenukių („Selfių“), piršlybų ir vestuvių po atviru dangumi vieta.
1993 m. popiežius Jonas Paulius II, o 2018 m. popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias, kuriose dalyvavo tūkstantinės minios. Šį įvykį primena supiltas kalnelis ir pastatyta Šventojo tėvo skulptūra. 2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, čia Šv. Mišias aukojo požiežius Pranciškus.

Santakos parkas

Nemuno ir Neries santakoje esanti pilis buvo pastatyta XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Tai ne tik seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, bet ir vienintelė, turinti dvi eiles gynybinių sienų. Aplink šį gotikinį gynybinį statinį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Pilis, kurioje, pasak legendų, paslaptingai po žemėmis prasmegusi karalienės Bonos Sforcos kariuomenė, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1361 m. Kelis kartus atstatyta, savo reikšmę pilis prarado 1408 m., Kaunui suteikus Magdeburgo teises, ir visam miesto gyvenimui persikėlus į tuometinę Turgaus (Rotušės) aikštę. XVI a. pilyje veikė kalėjimas, kuriame kalėjusių sielos, iki šiol neradę ramybės, naktimis vaidenasi Kauno pilyje. Šiuo metu pilyje veikia Kauno miesto muziejaus skyrius, o prieigose kasmet vyksta kultūriniai miesto renginiai.  

Šalia Kauno pilies įsikūręs Santakos parkas, vadinamas Kauno širdimi. Vaikštinėjant šiame parke galima išvysti, kaip susilieja Nemuno ir Neries upės, čia gausu lankytinų vietų: aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, Popiežiaus kalnelis, kur 1993 m. lankėsi ir šv. Mišias laikė popiežius Jonas Paulius II, o 2018 m. - popiežius Pranciškus, popiežiaus Jono Pauliaus II statula, Šv. Jurgio bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu.

2018 m. šalia pilies buvo atidengta Vyčio skulptūra - "Laisvės karys", kurios autoriai - skulptorius Arūnas Sakalauskas, menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas iš Ukrainos.

Kauno pilis

Pats svarbiausias Rotušės aikštės pastatas yra rotušė. Ji pradėta statyti 1542 m. Didingas pastatas alsuoja gotikos, baroko ir ankstyvojo klasicizmo dvasia, pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi aukštas, lyg gulbės kaklas grakštus bokštas. Dėl tokių savo formų ir spalvos rotušė dažnai vadinama „baltąja gulbe“. Jos 53 m aukščio bokštas – aukščiausias Senamiestyje. Šiandieninė rotušė nėra pirmoji Kaune. Prieš tai buvusioji sunaikinta gaisro, o vėliau atstatyta. Įvairiais laikotarpiais rotušės paskirtis buvo skirtinga: čia vykdavo pagrindiniai miesto turgūs, mugės, teismai, po rotušės pastato grindiniu veikė 9 vaško lydymo krosnys, veikė kalėjimas, prekių sandėliai.

Dabar rotušėje vyksta santuokos ceremonijos ir oficialūs renginiai. Prie rotušės įėjimo galite pamatyti vaško lydymo krosnį – tai yra unikalus XV a. vaško lydimo krosnies pavyzdys. Rotušėje įsikūręs Kauno miesto muziejaus skyrius. Jo fonduose kaupiami miesto istorijos, mokslo ir pramonės, kultūros ir meno, garso ir vaizdo bei archeologijos skyrių rinkiniai. Simboliška, kad prie muziejaus atidengta atminimo lenta Vladislavui Starevičiui – lėlinės animacijos pradininkui, dažnai tituluojamam Europos Voltu Disnėjumi. Šiame pastate V. Starevičius kurį laiką dirbo. Jam skirtą atminimo lentą laiko vabzdžių skulptūros, vaizduojančios tris pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus – elniaragį, skruzdę ir žiogą. Šis menininkas pirmasis pasaulyje panaudojo savo filmuose lėles, kūrė tokiame lygyje, kurio pasiekti amžininkai taip ir nesugebėjo.

Kauno Rotušė

Kadaise šiame fabrike gaminta avalynė, vėliau keletą metų veikė kūrybinga erdvė „Fluxus ministerija“. Dabar pagrindinis vizualus jo, o ir Kauno traukos taškas – 440 kv. m ploto piešinys, dedikacija „Fluxus“ tėvui Jurgiui Mačiūnui.

Tadas Šimkus ir Žygimantas Amelynas („Gyva Grafika“), 2013

Grafitis “Senelis išminčius”

Į šią aikštelę jus užkels nuo 1935-ųjų veikiantis funikulierius, o nuo jos pamatysite ne tik „ilgiausią“ tiltą pasaulyje, bet ir besišypsantį saulės laikrodį ant Vilniaus universiteto Kauno fakulteto sienos, o Senamiesčio panorama, atsiverianti nuo Aleksoto kalno, tikrai privers įsimylėti Kauną.

Iškart po 2011-ųjų kovą Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo ir cunamio Aleksoto Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos moksleiviai ėmėsi kurti dovanas savo bendraamžiams japonams. Išreikšdami savo paramą, Kauno vaikai greta savo mokyklos taip pat pasodino pušelę, kuri auga gaubiama bendruomenės šilumos. Pušelę rasite greta Aleksoto panoramos.

Aleksoto apžvalgos aikštelė

Gatvės menas „Langai"

Neries krantinės parkas yra Kauno miesto vakaruose. Parkas įkurtas tarp Petro Vileišio ir Varnių tiltų, šalia Neries upės bei Neries krantinės gatvės.

Neries krantinės parkas

Prieš daugiau nei dešimtmetį į namą šiame kieme atsikraustęs menininkas Vytenis Jakas pastebėjo, kad kaimynai susvetimėję ir pamiršę bendrą kiemo praeitį. Čia gyvenusių žydų šeimų nuotraukas ėmęs perkėlinėti ant sienų V. Jakas sulaukė didelio palaikymo. Kieme vienas po kito randasi ir kiti objektai, savo pėdsakus palieka vis nauji menininkai, čia vyksta kaimynų šventės, nuolat užsuka turistai. Tik nepamirškite, kad čia gyvena žmonės, kurie turi teisę į ramybę.

Kiemo galerija

Kauno valstybinė filharmonija yra įsikūrusi buvusiuose Teisingumo ir Seimo rūmuose. Pastato projekto autorius 19 a. pab. – 20 a. pr. inžinierius, architektas Edmundas Frykas, kuris Kaune suprojektavo nemažai miestui svarbių pastatų – studentų korporacijos „Neo – Lithuania“ rūmus (1927), dabar Moksleivių kūrybos namai, Ugniagesių rūmus (1929-30), Kredito draugijos rūmus (1932), dabar Lietuvos centrinis Taupomasis bankas, ir daugelį kitų visuomeninių bei gyvenamųjų pastatų. 

Teisingumo ir Seimo rūmai laikinojoje sostinėje buvo pradėti statyti 1925 m. L.Sapiegos ir E.Ožeškienės gatvių sandūroje. Statyba užbaigta 1928 m. Architekto Edmundo Fryko suprojektuotas pastatas priskiriamas neoklasicizmo stiliui su ryškiais art deco architektūros elementais. 1936 m. pagrindiniame rūmų korpuse buvo atliktas remontas ir rugsėjo 1 d. Didžiojoje pusapvalėje salėje įvyko Lietuvos Seimo pirmo posėdžio atidarymas.

1961 m. dalis pastato ir didžioji salė buvo perduota LTSR valstybinės filharmonijos Kauno filialui. Iki tol nuo 1944 m. veikęs Filharmonijos Kauno filialas neturėjo savo nuolatinės salės, koncertai vykdavo šalies regionuose, įvairiose miesto salėse, Kauno sporto halėje, koncertų gausą ir jų įvairovę Kaune planuodavo Vilniaus filharmonija.

2006 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimu Lietuvos nacionalinės filharmonijos filialas tapo savarankiška koncertine įstaiga – Kauno valstybine filharmonija. 2005 metų vasarą buvo pradėti pastato rekonstrukcijos darbai, o 2008 m. spalio 1 d. žiūrovai buvo pakviesti į rekonstruotą, naujomis erdvėmis ir spalvomis žėrintį Kauno valstybinės filharmonijos pastatą.

Kauno valstybinė filharmonija

Grafitis „Rožinis dramblys"

Skulptoriaus Bernardo Bučo skulptūrai site-specific meno akcentą pritaikęs Morfai 2008 m. darbavosi nelegaliai, tad žvaigždės po kurio laiko buvo uždažytos. Tačiau tamsiu paros metu prasmę įgaunantį kūrinį taip pamilo miestiečiai ir atvykėliai, kad jis, nugalėjęs konkurse „Kauno akcentai“, buvo atgaivintas.

Morfai, 2008–2017 m