Skališkių ola – netoli Liucionų kaimo, ant Neries kranto stūkso didelė ola. Tai geologinis gamtos paminklas, susiformavęs per tūkstančius metų. Neris šioje vietoje turėjo prasigraužti per gana kietas uolienas. Iš jų slėnio pakraščiuose susidarė statūs šlaitai, o vienoje vietoje – netgi ola. Dabar ji –maždaug 3 metrų aukščio, 15 metrų skaliskiu_ola_siandienpločio, įsiskverbusi į šlaito gilumą apie 6 metrus. Nuo olos sienų ir lubų skambiai teškėdami krinta vandens lašai. Skališkių ola dar vadinama Šventąja ola, nes nuo seno žmonės tiki, kad Skališkių oloje varvantis vanduo ir šalia esantis šaltinis turi stebuklingą galią – gydo sergančias akis. Apie Skališkių olą vaizdingai rašoma 1871 m. išleistoje grafo Konstantino Tiškevičiaus kelionių įspūdžių knygoje „Wilija i jej brzegi“ („Neris ir j...