Šiaulių apskritis

Akmenės rajono savivaldybė

2012 m. pabaigoje baigti pagrindiniai darbai įrengiant „Jurakalnio geologinį – pažintinį taką“. Šio tako dėka Papilėje esantys kultūros ir gamtos paveldo objektai dar labiau pritaikyti lankytojams: sutvarkyta aplinka, nutiestas medinis takas, iškirsti ir suformuoti želdiniai, įrengti mažosios architektūros elementai.

Ties Simono Daukanto muziejumi prasidėjęs šiuolaikiškus reikalavimus atitinkantis pėsčiųjų takas nuvingiuoja iki Jurakalnio griovos atodangos ir atragio, apimdamas Papilės I piliakalnį, apžvalgos aikštelę ir bokštą, galimybes plaukti Ventos upe baidarėmis ir pramogauti nuostabios gamtos apsuptyje. Netolimoje ateityje tikimasi, kad šiuo taku parko lankytojai galės pasiekti net Augustaičių malūną. Šis projektas itin svarbus ir gamtos turtų saugojimo bei kultūros paveldo požiūriu, nes Ventos regioninio parko Ventos kraštovaizdžio draustinyje yra išskirtinės Lietuvos gamtinės ir kultūrinės vertybės: unikali Baltijos regione Jurakalnio griovos atodanga ir atragis, Papilės atodanga, pirmasis ir antrasis Papilės piliakalniai, penkiolikakamienė liepa, Simono Daukanto memorialinis muziejus bei jo paminklas ir kapas, Šv. Juozapo bažnyčia ir kt.

Jurakalnio geologinis  pažintinis takas

Šalia Jurakalnio  geologinės atodangos ir atragio stovi 15 m. apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į išraiškingą Ventos upės slėnį, Papilės miestelį bei lankytinus objektus: Jurakalnio  geologinę atodangą ir atragį, Papilės I ir II piliakalnius, Šv. Juozapo bažnyčią, Penkiolikakamienę liepą ir kt.

Jurakalnio apžvalgos bokštas

Akmenės rajone tekančios Ventos krantuose galite ne tik prisiliesti prie uolienų, kurių amžius net iki 180 mln. metų. Čia randamos gyvūnų, gyvenusių juros periodu ir išnykusių kartu su dinozaurais, fosilijos! Ypač vertinga ir įdomi 20 m aukščio ir 130 m ilgio Papilės atodanga, kuri pritaikyta lankymui ir apsaugota nuo lietaus.

Papilės Juros periodo atodanga

Už penkių kilometrų į šiaurės rytus nuo Papilės, Šaltiškių kaime plyti Šaltiškių molio karjerai. Ankstyvojo triaso laikais, prieš 250 mln. metų, čia tvyrojo dykumų klimatas. Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos.

Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi šiems sluoksniams raudoną spalvą. Pasak mokslininkų, vaizdai primena Marso kosminių stočių panoramas.

*Šio objekto lankymas derinamas nurodytu telefonu
*Savarankiškas objekto lankymas yra GRIEŽTAI DRAUDŽIAMAS!

Šaltiškių molio karjeras

Šiame Šiaurės Lietuvoje įkurtame rezervate savarankiškai lankytis draudžiama, tad šis tik su gido palyda atviras 4 km takas suteikia unikalią galimybę natūralioje aplinkoje išvysti čia saugomus gyvūnus ir augalus, pavyzdžiui, tik čia Lietuvoje sutinkamą vabzdžiaėdę mažąją saulašarę. Šalia tako pastatytas 30 m aukščio apžvalgos bokštas apdovanos Kamanų pelkės ir šiam kraštui būdingų lygumų panorama.

Kamanų mokomasis takas

Dar 1932 m. Menčiuose buvo pradėtos kasti klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei. Dabar dalis iškasto karjero užtvindyta, tyvuliuoja dirbtiniai ežerėliai, kurie skalauja išlikusias klinčių atodangas. Užlietų ežerėlių pakrantės gausiai apaugusios aukštų žolių ir krūmų sąžalynais. Dažnas baltažiedis barkūnas vietomis sudaro sąžalynus, vietomis aptinkamas mėlynžiedis vikis ir kt. Karjero lankytojus pribloškia vaizdas, primenantis rausvąjį Amerikos Didįjį kanjoną.

Menčių klinčių karjeras Akmenėje

Šiaulių rajono savivaldybė

Dargaičių etnografiniame kaime, Šiaulių rajone įsikūręs vienas didžiausių alpakų auginimo ūkių Lietuvoje. Neverdauskų fermoje kasdien ganosi daugiau nei 80 alpakų, bei kitų egzotinių gyvūnų – lamų, kupranugaris, mini karvės, 4 rūšių avys, poniai, asiliukai ir įvairūs laukiniai gyvūnai. Iš viso daugiau nei 100 gyvūnų.

Per 5 gyvavimo metus apie juos rašė visi didieji naujienų portalai, alpakos nusifilmavo filme “Aš Žvaigždė”, keliose TV reklamose, o kartą ūkyje vyko tiesioginė LRT transliacija. Alpakos iš šio ūkio gyvena Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Rusijoje bei Baltarusijoje.

3 ha teritorija galite susipažinti su gyvūnais, pasivaišinti užkandžiai ir kava. Vaikai gali pajodinėti ant ponio ir elektromobiliais. Patiems mažiausiems įrengtos supynės ir smėlio dėžės.

Nauja pramoga – triušių terapija.

Alpakų auginimas

Joniškio rajono savivaldybė

Mūšos tyrelio pažintinis takas įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas, kurio ilgis 3605,87 m. Bendras tako ilgis pirmyn atgal - 8 km.

Mūšos tyrelio pažintinis takas veda per išskirtinę gamtinę teritoriją - Mūšos tyrelio telmologinį draustinį, kuris užima 1675,6 ha plotą. Išties žiemgališkas, unikalus, žmogaus nepaliestas gamtos kampelis Žagarės regioniniame parke – Mūšos tyrelio pelkė. Šis išskirtinis Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš kelių tipų pelkių, durpynų ir šlapių miškų. Pelke teka Mūšos ir Juodupio upės, telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių.

Mūšos tyrelio pažintinis takas

Telšių apskritis

Telšių rajono savivaldybė

Gražiausia Žemaitijos kalva, o neretai ir Lietuvos kalnų karaliene tituluojama 228 m aukščio Šatrija – viena mistiškiausių Lietuvos vietų. Legendos byloja, kad čia iš tolimiausių kampelių susirenka raganos, o pati kalva yra žemėmis užpilta bažnyčia! Raganos tikrai žinojo, ką pasirinkti – nuo Šatrijos atsiveria įspūdingi vaizdai į Žemaitijos aukštumas.

Šatrijos kalnas

Ozas – tai ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio ir žvyro. Žagarės ozas yra vienas įspūdingiausių Lietuvoje, mat aplink pylimą plyti Šiaurės Lietuvos lygumos. Susipažinti su apylinkių gamtos vertybėmis galėsite patogiai keliaudami čia įrengtu 3,6 km pažintiniu taku, kuris veda pro Žvelgaičio piliakalnį, ozą ir ežerą, upės Švėtės krantais. Smėlinguose ozo šlaituose labai patogu stebėti urvelius rausiančius vabzdžius.

Žagarės ozo pažintinis takas

Auksu žibantis didžiulis briedis ir daugybė kitų unikalių metalo skulptūrų, senovinių motociklų ir ragų muziejai, didelė takeliais išraižyta teritorija – visą tai galima rasti Auksinio elnio dvare.

Auksinio elnio dvaras yra gražus kaimo turizmo sodybos, įkurtos Telšių rajone, Rapalių kaime, pavadinimas. Nėra tai tikrasis dvaras, kaip mes esame pratę – su kelių šimtų metų istorija, senoviniais pastatais. Sodyba vaizdingoje Žemaitijos vietoje išdygo šiek tiek seniau nei prieš dešimt metų.

Sodyba priklauso vienai šeimai, čia sukūrusiai gražią lankytiną vietą, kur įdomu pasižvalgyti, o norint, galima ir pailsėti, užsisakius nakvynių – pagyventi. Didžiausią įspūdį palieka po visą teritoriją išbarstytos didelės skultūros, kurių nemaža dalis yra didesnės už žmogų.

Skulptūros – metalinės, daugelis jų, rodos, sulipdytos iš daugybės detalių, detalyčių. Didelis auksu tviskantis briedis dangų remiantis plačiais ragais, Pepė Ilgakojinė su savo drauge beždžionėle ant peties, kamuolį į krepšį įmesti pasiruošęs krepšininkas, raitelis šokantis per barjerą ir dar daug kitokių skulptūrų yra  sodybos teritorijoje.

Auksinio elnio sodyba nėra iš tų, kurią galima pravažiuoti vykstant kažkur kitur ar nusukti ten trumpam, netikėtai pamačius prie kelio rudąją nuorodą. Į ją reikia specialiai susiruošti ir vykti, tačiau tikrai verta tai padaryti, ypač jei tyrinėjate Žemaitiją ir Telšių rajono apylinkes.

Jurakalnio geologinis pažintinis takas

Netoliese rasite