Šiaulių apskritis

Akmenės rajono savivaldybė

Šiame Šiaurės Lietuvoje įkurtame rezervate savarankiškai lankytis draudžiama, tad šis tik su gido palyda atviras 4 km takas suteikia unikalią galimybę natūralioje aplinkoje išvysti čia saugomus gyvūnus ir augalus, pavyzdžiui, tik čia Lietuvoje sutinkamą vabzdžiaėdę mažąją saulašarę. Šalia tako pastatytas 30 m aukščio apžvalgos bokštas apdovanos Kamanų pelkės ir šiam kraštui būdingų lygumų panorama.

Kamanų mokomasis takas

Už penkių kilometrų į šiaurės rytus nuo Papilės, Šaltiškių kaime plyti Šaltiškių molio karjerai. Ankstyvojo triaso laikais, prieš 250 mln. metų, čia tvyrojo dykumų klimatas. Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos.

Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi šiems sluoksniams raudoną spalvą. Pasak mokslininkų, vaizdai primena Marso kosminių stočių panoramas.

*Šio objekto lankymas derinamas nurodytu telefonu
*Savarankiškas objekto lankymas yra GRIEŽTAI DRAUDŽIAMAS!

Šaltiškių molio karjeras

2012 m. pabaigoje baigti pagrindiniai darbai įrengiant „Jurakalnio geologinį – pažintinį taką“. Šio tako dėka Papilėje esantys kultūros ir gamtos paveldo objektai dar labiau pritaikyti lankytojams: sutvarkyta aplinka, nutiestas medinis takas, iškirsti ir suformuoti želdiniai, įrengti mažosios architektūros elementai.

Ties Simono Daukanto muziejumi prasidėjęs šiuolaikiškus reikalavimus atitinkantis pėsčiųjų takas nuvingiuoja iki Jurakalnio griovos atodangos ir atragio, apimdamas Papilės I piliakalnį, apžvalgos aikštelę ir bokštą, galimybes plaukti Ventos upe baidarėmis ir pramogauti nuostabios gamtos apsuptyje. Netolimoje ateityje tikimasi, kad šiuo taku parko lankytojai galės pasiekti net Augustaičių malūną. Šis projektas itin svarbus ir gamtos turtų saugojimo bei kultūros paveldo požiūriu, nes Ventos regioninio parko Ventos kraštovaizdžio draustinyje yra išskirtinės Lietuvos gamtinės ir kultūrinės vertybės: unikali Baltijos regione Jurakalnio griovos atodanga ir atragis, Papilės atodanga, pirmasis ir antrasis Papilės piliakalniai, penkiolikakamienė liepa, Simono Daukanto memorialinis muziejus bei jo paminklas ir kapas, Šv. Juozapo bažnyčia ir kt.

Jurakalnio geologinis  pažintinis takas

Dar 1932 m. Menčiuose buvo pradėtos kasti klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei. Dabar dalis iškasto karjero užtvindyta, tyvuliuoja dirbtiniai ežerėliai, kurie skalauja išlikusias klinčių atodangas. Užlietų ežerėlių pakrantės gausiai apaugusios aukštų žolių ir krūmų sąžalynais. Dažnas baltažiedis barkūnas vietomis sudaro sąžalynus, vietomis aptinkamas mėlynžiedis vikis ir kt. Karjero lankytojus pribloškia vaizdas, primenantis rausvąjį Amerikos Didįjį kanjoną.

Menčių klinčių karjeras Akmenėje

Šalia Jurakalnio  geologinės atodangos ir atragio stovi 15 m. apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į išraiškingą Ventos upės slėnį, Papilės miestelį bei lankytinus objektus: Jurakalnio  geologinę atodangą ir atragį, Papilės I ir II piliakalnius, Šv. Juozapo bažnyčią, Penkiolikakamienę liepą ir kt.

Jurakalnio apžvalgos bokštas

Akmenės rajone tekančios Ventos krantuose galite ne tik prisiliesti prie uolienų, kurių amžius net iki 180 mln. metų. Čia randamos gyvūnų, gyvenusių juros periodu ir išnykusių kartu su dinozaurais, fosilijos! Ypač vertinga ir įdomi 20 m aukščio ir 130 m ilgio Papilės atodanga, kuri pritaikyta lankymui ir apsaugota nuo lietaus.

Papilės Juros periodo atodanga

Joniškio rajono savivaldybė

Ozas – tai ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio ir žvyro. Žagarės ozas yra vienas įspūdingiausių Lietuvoje, mat aplink pylimą plyti Šiaurės Lietuvos lygumos. Susipažinti su apylinkių gamtos vertybėmis galėsite patogiai keliaudami čia įrengtu 3,6 km pažintiniu taku, kuris veda pro Žvelgaičio piliakalnį, ozą ir ežerą, upės Švėtės krantais. Smėlinguose ozo šlaituose labai patogu stebėti urvelius rausiančius vabzdžius.

Žagarės ozo pažintinis takas

Mūšos tyrelio pažintinis takas įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas, kurio ilgis 3605,87 m. Bendras tako ilgis pirmyn atgal - 8 km.

Mūšos tyrelio pažintinis takas veda per išskirtinę gamtinę teritoriją - Mūšos tyrelio telmologinį draustinį, kuris užima 1675,6 ha plotą. Išties žiemgališkas, unikalus, žmogaus nepaliestas gamtos kampelis Žagarės regioniniame parke – Mūšos tyrelio pelkė. Šis išskirtinis Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš kelių tipų pelkių, durpynų ir šlapių miškų. Pelke teka Mūšos ir Juodupio upės, telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių.

Mūšos tyrelio pažintinis takas

Šis namas lankytojus vilioja savo neįprasta išvaizda – visos namo sienos, dalis stogo apkabinėti puodais. Puodais, keptuvėmis, gertuvėmis, bidonėliais, šaukštais ir kitokiais aliumininiais virtuvės reikmenimis apkabinėtas namas netoli buvusios turgaus aikštės, Žagarės centre – tai E. Vaičiulio privatus puodų muziejus. Pradėtas kurti kiek daugiau nei prieš dešimtmetį šeimininko iniciatyva. Puodus ir įvairius kitokius senus daiktus jis renka (perka) iš vietinių bei aplinkinių miestų ir miestelių gyventojų. Bene vertingiausias muziejaus eksponatas – žydų Tora.

Puodų namas

„Lėlių namuose“ pamatysite istorinių lėlių kolekciją, išgirsite vaizdingą pasakojimą apie jų kūrybą, susipažinsite su pasaulio tautinių lėlių kolekcija, lietuvių tautinių bei žiemgalių lėlių ekspozicijomis, teatro lėlėmis, turėsite progą pamatyti trumpą filmuką bei pasinaudoti vietiniu paštu – išsirinkę „Lėlių namų“ išleistą atviruką, galėsite jį išsiųsti bičiuliams. Čia vykstančiose dirbtuvėlėse susikursite savo lėlę, suvenyrinę mitinę būtybę, išgirsite įdomių pasakojimų apie Raktuvės piliakalnį, Žvelgaičio kalną, senovės dievus, raganas, jų talismanus ir ženklus.

Lėlių namai

Šiaulių rajono savivaldybė

Dargaičių etnografiniame kaime, Šiaulių rajone įsikūręs vienas didžiausių alpakų auginimo ūkių Lietuvoje. Neverdauskų fermoje kasdien ganosi daugiau nei 80 alpakų, bei kitų egzotinių gyvūnų – lamų, kupranugaris, mini karvės, 4 rūšių avys, poniai, asiliukai ir įvairūs laukiniai gyvūnai. Iš viso daugiau nei 100 gyvūnų.

Per 5 gyvavimo metus apie juos rašė visi didieji naujienų portalai, alpakos nusifilmavo filme “Aš Žvaigždė”, keliose TV reklamose, o kartą ūkyje vyko tiesioginė LRT transliacija. Alpakos iš šio ūkio gyvena Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Rusijoje bei Baltarusijoje.

3 ha teritorija galite susipažinti su gyvūnais, pasivaišinti užkandžiai ir kava. Vaikai gali pajodinėti ant ponio ir elektromobiliais. Patiems mažiausiems įrengtos supynės ir smėlio dėžės.

Nauja pramoga – triušių terapija.

Kamanų mokomasis takas

Netoliese rasite