Utenos apskritis

Molėtų rajono savivaldybė

Molėtuose, prie Pastovėlio ežero, šalia naujo fontano ir mokyklos tilto atidengta metalo plastikos meistro Andriaus Janulio skulptūra – „Žvejo batai su meškere“. Ji ne tik papuošia Molėtus: įsilipęs į batus miestietis ar svečias galės pasidaryti nuotrauką atminčiai, o užrašas byloja, jog žvejo batus pasimatavęs, turėsi laimės su kaupu.

Skulptūra „Žvejo batai su meškere“

Molėtų skulptūrų parkas įsikūręs miesto pakraštyje, prie Pastovio ežero, todėl tai puiki vieta ne tik pasivaikščioti ir pasimėgauti ramybe gamtos prieglobstyje, bet ir pasigėrėti menininkų darbais.

Šiuolaikiškai sutvarkytame parke po atviru dangumi eksponuojami įvairūs darbai iš medžio, juodo, pilko ir rusvo granito, sukurti skulptorių–architektų iš Lietuvos, Velso, Prancūzijos ir Lenkijos.

Idėja įkurti parką kilo dviem jauniems Molėtuose apsigyvenusiems menininkams – Daliai Cibauskaitei ir Vygintui Čeikauskui. Jie norėjo skleisti meną ir matė, kad Molėtai yra tam puiki vieta. 1997 m. D. Cibauskaitė įkūrė meno galeriją „Akcija M“, organizuodavo tarptautinius tapybos plenerus, kitus meno renginius, pasiūlė prie Pastovio ežero įkurti skulptūrų parką. Idėja sulaukė didelio palaikymo ir 1998 m. balandžio 22 d. įvyko oficialus parko atidarymas, tą dieną prasidėjo Molėtų skulptūrų parko istorija.

Pirmoji parke atsirado Arvydo Ališankos aukšta, iš medžio drožta skulptūra pavadinimu „Pintas žmogus“, taip pat masyvi skulptūra „Valtis“, kurią apsilankę parke pamatysite iš tolo. Ji, pasak autoriaus, neigia pačią plaukimo galimybės idėją. Parke buvo pastatyta Z. R. Macijevskio rusvo granito apibendrintų formų moters figūra ir T. Gilespio „Tiltas į Molėtus“, simbolizuojanti du sujungtus krantus. Pirmuoju Molėtų skulptoriumi vadinamas Aloyzas Smilingis parkui padovanojo granito skulptūrą „Žydėjimas“. Iš viso buvo pastatytos 9 skulptūros.

Neilgai trukus skulptūrų parkas atsinaujino. 2001 m. parke įvyko antroji skulptorių stovykla po atviru dangumi. Skulptoriai Mindaugas Navakas, dailininkai Svajonė ir Paulius Stanikai per mėnesį sukūrė ir parką papildė naujomis skulptūromis: „Grindinys“ (autorius M. Navakas) ir „Observatorija“ (S. ir P. Stanikai).

Molėtiškių ir miesto svečių mėgstamas parkas buvo atnaujintas ir dar kartą 2014 m. Dabar, vaikščiodami gražiais parko takeliais, be kitų kūrinių čia pamatysite ir Molėtų skulptoriaus Vido Stepanavičiaus iš akmens iškaltą „Lašo“ skulptūrą, Donato Dovidavičiaus sukurtą skulptūrinę akmenų kompoziciją su tarsi ore kybančiais didesniais ir mažesniais akmenimis - „Purslas“. Skulptorius nerūdijančio plieno strypais sujungė skulptūrai atrinktus akmenis, kurie sudaro begalybės įspūdį, o mažiausių akmenų viršūnės įgavo poliruotą blizgesį, tarsi užbaigdamos kompoziciją sudaro galingo, ažūriško tūrio aurą. Tad pasiruoškite fotoaparatus ar mobiliuosius telefonus, visos iš čia esančių skulptūrų vertos įamžinti.

Skulptūrų parkas svečių sulaukia ištisus metus, o daugiausia – čia organizuojamų kultūrinių renginių metu.

Molėtų skulptūrų parkas

"Žalvario parkas" – 40 ha teritorijoje įsikūrusi kaimo sodyba su konferencijų sale, dūmine pirtele, netradiciniais meniniais eksponatais – "Mūsų NASA", "Diogeno statinė", "Robinzono namelis" ir kt.

Žalvario parkas

Labanoro regioninis parkas yra didžiausias regioninis parkas Lietuvoje, o jo apylinkės išsiskiria kraštovaizdžių įvairove, nepaprastai turtinga augalija ir gyvūnija. Tad čia jau nuo seno plūsta gamtos mylėtojai, o jų dar labiau padaugėjo pastačius įspūdingą bokštą apžvelgti apylinkėms, dar vadinamą Mindūnų apžvalgos bokštu.

Miško keliuku automobiliu galite privažiuoti iki pat įspūdingos formos bokšto, kur jūsų lauks 214 laiptelių iššūkis. Tačiau tai nieko baisaus, serpantininiai laipteliai yra platūs, įrengti patogūs turėklai, tad žingsnis po žingsnio ir pasieksite viršūnę.

Apžvalgos aikštelėje pasijusite tarsi stovėdami ant dvylikaaukščio namo stogo. Nenuostabu, nes 36 m aukščio Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas yra vienas aukščiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje. Pasiruoškite įspūdingam reginiui – atsivers tapybiška Labanoro regioninio parko panorama! Iš paukščio skrydžio, kiek akys aprėpia - vaizdas į Siesarties hidrografiniam draustiniui priklausantį takoskyrinį Siesarties ežerą su salomis ir pusiasaliais, jo apyežerį, į ežeringo kraštovaizdžio etalonu vadinamą Lakajų kraštovaizdžio draustinį, apimantį Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburius. Tai įspūdingi pusiasaliai, salos, kuriose pilna retų rūšių augalų, kitų gamtos vertybių.

Visai šalia Baltųjų Lakajų esantis Labanoro regioninio parko bokštas pasiekiamas ne tik automobiliu, bet ir dviračiais, visai šalia miškų keliukais ir takeliais vingiuoja Labanoro regioninio parko specialistų parengtas ir suženklintas Vakarinis mėlynasis pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

Nusileidę žemyn galėsite atsipūsti prie čia pat esančio Baltųjų Lakajų ežero, pakvėpuoti grynu oru ir pajusti gamtos dvelksmą. Prie informacinio stendo galima susipažinti su išsamesne informacija apie apylinkes, kuriose netrūksta išskirtinės augalijos, o grybų sezono metu ir grybautojų.

Norėdami keliauti toliau galėsite pereiti Labanoro girios pažintinį taką, aplankyti Mindūnų žvejybos ir medžioklės muziejų. Pasinaudokite proga praleisti naktį šioje ypatingoje vietoje šalia ežero.

Labanoro regioninio parko (Mindūnų) apžvalgos bokštas

Lietuvos etnokosmologijos muziejus – tai viena iš labiausiai užsienio turistų lankoma vieta Lietuvoje. Jis įkurtas Molėtų rajone, netoli Kulionių kaimo, kiek toliau nuo Molėtų astronomijos observatorijos, šalia piliakalnio. Etnokosmologijos muziejus dar vadinamas specialios paskirties astronominiu paviljonu, mat trys jį sudarančios dalys – požeminė galerija su penkiomis salėmis, observatorijos bokštas su teleskopu bei lauko ekspozicija – sudaro galingo statinio įspūdį.

Šios mokslinės paskirties vietos tikslas – ne tik kaupti informaciją apie žmonijos ryšį su kosminiu pasauliu, bet ir teikti edukacines paslaugas. Čia vyksta ekskursijos, paskaitos, kurių metu rodomi kosmoso vaizdai, įamžinti moderniausių teleskopų fotokameromis.

Antra muziejaus dalis – observatorijos bokštas, kurio apžvalgos aikštelė yra 32 m aukštyje. Iš jos galima stebėti ne tik žvaigždes, bet ir apylinkes. Įspūdingame stikliniame kupole atsiveria vaizdas į net šešis Aukštaitijos ežerus bei Labanoro girią. O kur žvaigždės, žvaigždutės ir žvaigždynai! Norintys pamatyti nakties skliautą kviečiami į naktines programas, kurių metu dangaus objektai stebimi per 40 cm skersmens teleskopą.

Ne ką mažiau įspūdinga yra lauko ekspozicija - akmeninis Saulės sistemos modelis. Saulės spinduliai nurodo pasaulio šalis, lygiadienius ir saulėgrįžas. Šalia yra dviejų metrų dydžio kaltinis Saulės laikrodis ir planetų modeliai. Šis Saulės laikrodis Etnokosmologijos muziejuje – didžiausias kaltinis rankų darbo erdvinis Saulės laikrodis Lietuvoje, primenantis, kad kažkada žmonės suprato, jog neskaidraus kūno šešėlio ilgis bei padėtis erdvėje priklauso nuo Saulės padėties danguje.

Kaimą, kuriame yra muziejus, iš trijų pusių supa Želvos ežeras, tad čia užsukę vasarą galėsite įšokti pasimaudyti skaidriame vandenyje, o vėliau „pasinerti“ į kosmosą ir patirti begalybės pojūtį, visatos alsavimą.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus

Molėtų technikos muziejus – tai privačiomis lėšomis įkurtas įvairaus transporto bei technikos muziejus, kuris atidarytas 2019 metais. Muziejuje eksponuojama virš 200 lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų, motociklų, priekabų bei kitų transporto priemonių, įrengta senovinės radijo, audio, TV aparatūros ekspozicija.  Lankytojams yra suteikiama galimybė kai kuriuos eksponatus ne tik apžiūrėti, bet ir patiems išbandyt, žmonių grupėms yra siūlomos gido paslaugos. Taipogi, eksponatus galima išsinuomoti  filmavimams.

Molėtų technikos muziejus

Neoromantinio stiliaus Alantos dvaro rūmus rasite Molėtų rajono Alantos miestelyje. XIX amžiaus viduryje statyti išskirtinio fasado rūmai neseniai, išlaikant jų autentiškumą, buvo jau ne pirmą kartą restauruoti.

Iki šių dienų išlikęs ne tik pagrindinis dvaro pastatas, bet ir visas pastatų kompleksas, puikiai prižiūrimas parkas su trimis nedideliais tvenkiniais. Ne veltui dabar dvare dažnai rengiami įvairūs renginiai ir pokyliai – prižiūrėta aplinka išties džiugina akį.

Pasivaikščioję parke, pasigrožėję pastatais iš lauko, būtinai užsukite ir vidun. Dvaras dabar yra virtęs tikru kultūros centru. Čia veikia Vaidoto Žuko meno galerija, kurioje yra nuolatinė šio menininko darbų ekspozicija, taip pat rengiamos kitų kūrėjų šiuolaikinio meno parodos.

Pastato rūsyje veikia Molėtų krašto žydų atminimo ekspozicija, galima pamatyti tautodailininko Jono Matelionio drožinių, Molėtų krašto muziejaus padalinyje, Alantos dvaro muziejuje-galerijoje – Elvyros Satkūnaitės buities rakandų ir etnografinių drabužių rinkinys, čia įsikūręs ir Amatų centras.

Nors dabartinis dvaro pastatų kompleksas pastatytas tik XIX a., pats Alantos dvaras yra žinomas jau nuo XV a. pradžios, kuomet Vytautas Didysis jį dovanojo savo broliui Žygimantui Kęstutaičiui. Kelis šimtmečius dvarą valdė garsioji Radvilų giminė, o paskutiniai jo šeimininkai buvo iš Lenkijos kilę dvarininkai Pac-Pomarnackiai.

Rūmai anuomet buvo prabangiai įrengti – Didžiojoje menėje spindėjo žvakių sietynas, akį traukė sieninės žvakidės, įspūdingos užuolaidos, paveikslai, baldai, prabangus parketo raštas. Pac-Pomarnackių šeimos kambario sienas puošė nuotraukos ir paveikslai, atskiras kambarys buvo skirtas giminės protėvių portretams. Dvaras garsėjo kinų stiliumi įrengtu arbatos kambariu su turtinga keramikos ir žibintų kolekcija. Buvo ir kambarys su Liudviko XV stiliaus sofų ir kėdžių komplektu ir paveikslais, taip pat kavos ir arbatos salonas. Dabar iš šios prabangos beveik nieko nelikę. Anuos laikus mena tik viena prabangių koklių krosnis, supamasis krėslas ir originalios didelio valgomojo stalo kojos, prisuktos prie naujo stalo, stovinčio dvaro valgomajame.

Apsilankymas Alantos dvaro sodyboje tikrai bus vertas jūsų laiko ir padovanos malonių įspūdžių, nes vienoje vietoje ne tik galėsite pasigrožėti aplinka, susipažinti ir su šiuolaikinių menininkų, ir su tautodailininkų kūriniais, bet ir sužinoti daug nauja apie šio krašto istoriją.

Alantos dvaro sodyba

Upelis dar vadinamas Melnyčėlės vardu – vienas įdomiausių ir įspūdingiausių Asvejos regioninio parko gamtos objektų. Upelio ilgis tik 1,2 km, tačiau per šį trumpą atstumą jis “nukrenta“ apie 12 metrų. Savo sraunumu ir vingiuotumu jis primena kalnų upokšnį, o šlaitų aukštis siekia 18 metrų. Jo dugnas nusėtas rieduliais. Vagoje guli valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Jurkiškio akmuo, turintis dar ir „Puntuko vaiko“ vardą, kurio apimtis siekia 5 metrus. Kad lankytojams atsivertų visas kanjoninio slėnio grožis, prie Jurkiškio upelio įrengtas 1,5 km pažintinis takas su informaciniais stendais ir rodyklėmis.

Jurkiškio upelio pažintinis takas

Nepakartojamo grožio Asvejos ežero pusiasalyje stūkso Pilies kalnas, ant kurio stovėjo praeityje svarbi Dubingių pilis. Kad šios apylinkės yra išskirtinio grožio, įsitikinsite dar važiuodami link piliavietės. Apie 30 kilometrų nusidriekęs Asvejos ežeras išsiskiria savo giliai raižytomis ir miškais apaugusių kalvų įrėmintomis pakrantėmis, kurios atsispindi skaidriame ežero vandenyje. Užkopus ant Pilies kalno, Asvejos grožis atima žadą, belieka džiaugtis ir grožėtis šiurpuliukus keliančiais vaizdais.

Ne ką mažiau reikšminga kalno istorija. Viduramžiais šioje vietoje buvo ne pusiasalis, kaip dabar, o sala ir joje, spėjama, bent jau nuo XIV a. pirmosios pusės stovėjo medinė pilis, saugojusi Vilnių iš Šiaurės nuo Livonijos Ordino antpuolių. XV a. pats Didysis kunigaikštis Vytautas pasirūpino naujos mūrinės Dubingių pilies statyba. Vėliau ji atiteko vienai garsiausių Lietuvos didikų giminių - Radviloms. 1547–1548 m. pilyje penkis mėnesius gyveno garsioji Barbora Radvilaitė. Netoli rūmų, ant gretimo kalnelio, Radvilų valdymo laikais stovėjo evangelikų reformatų bažnyčia. Pilies rūsiai, kuriuose būdavo laidojami Radvilos, dabar yra atrasti ir atkasti, juos galima apžiūrėti. Rūsiai nuo aplinkos poveikio yra užkonservuoti virš jų pastačius specialų pastatą.

Nuo Vytauto laikų kelis kartus perstatyti rūmai buvo kelių aukštų, su aukštu bokštu, rūsiais. Viename jų laikytos alaus ir maisto atsargos, kitame buvo iždinė. Čia rasta ir įdomių retų archeologinių radinių: Vytauto laikų kaulinė šachmatų figūrėlė, XVII a. stiklinė taurė be kojelės. Rūmai buvo panašūs į kitus ano meto Radvilų statinius Nesvyžiuje, Vilniuje, kiek vėliau ir Kėdainiuose.

Apie XVIII piliavietė sunyko ir buvo apleista, tačiau dar 1872 m. ant kalno stūksojo griuvėsiai, kuriuos savo piešinyje įamžino dailininkas Napoleonas Orda.

Vienas iš kelių, vedančių į Pilies kalną, per ežerą nutiestas inžinerinis paminklas – medinis 1934 m. paties tuometinio prezidento Antano Smetonos rūpesčiu pastatytas Dubingių tiltas.

Dubingių piliavietė, vadinama Pilies kalnu (Dubingių tiltas)

12,7 m aukščio, 10,14 m lanko skersmens, 156 kg masės – padaryta iš eglės medienos lanko, 1250 m ilgio pintos sintetinės virvės, 700 medienos dalių, 319 karoliukų ir 5 plunksnų sukurta menininko Vladimiro Paranino. Galite rasti Asvejos regioniniame parke netoli Dubingių. Gaudyklė iškelta 2018 m. liepos mėn.

Didžiausia pasaulyje sapnų gaudyklė

Gurakalnės aukštapelkė nuo Dubingių miestelio nutolusi apie 6 km. Pelkę maitina tik krituliai ir paviršinis vanduo, mineralinių medžiagų yra labai mažai. Todėl čia auga tik labai rūgščią terpę mėgstantys augalai: gailiai, viržiai, vaivorai (girtuoklės), kiminai, švyliai, spanguolės. Per pelkę įrengtas medinis takas, leidžiantis iš arčiau pažinti čia augančius augalus.

Šio tako ilgis tesiekia apie 0,5 km.